2013 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatė – Giedrė Milerytė

Publikuota: 2013 m. vasario 8 d. penktadienis

Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos posėdyje paskirta 2013 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendija.

Šių metų konkursas sulaukė nemenko jaunųjų mokslininkų susidomėjimo. Konkursui reikalingus dokumentus pateikė 7 kandidatai: Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantas Norbertas Černiauskas, dr. Justinas Dementavičius (Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas), dr. Liutauras Gudžinskas (Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas), Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Monika Kareniauskaitė (taip pat dirbanti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre), dr. Giedrė Milerytė (Vytauto Didžiojo universitetas), Aberdyno universiteto (Jungtinė Karalystė) doktorantas Mindaugas Šapoka ir dr. Ingrida Veliutė (Vytauto Didžiojo universitetas). Keturi iš konkurse dalyvavusių kandidatų 2012 m. apgynė daktaro disertacijas.

Konkurso laureato stipendija dalijama į dvi dalis. Pirmoji stipendijos dalis įteikiama Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną – kovo 11–ąją. Antroji stipendijos dalis skiriama po metų, kai laureatas pateikia įgyvendintą tyrimo projektą. Stipendija yra 300 bazinių socialinių išmokų dydžio.

Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos nariai (komisiją sudaro 10 narių) posėdyje įvertino kandidatų pateiktus tyrimų projektus, mokslininkų rekomendacijas, kitus paraiškų dokumentus ir slaptu balsavimu, 2/3 balsų dauguma 2013 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendiją skyrė dr. Giedrei Milerytei. Už jos kandidatūrą balsavo šeši komisijos nariai iš devynių dalyvavusių balsavime.

2013 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatė dr. Giedrė Milerytė 2003–2006 metais studijavo istoriją Vytauto Didžiojo universitete. Pirmieji jos mokslo žingsniai buvo susiję su Lietuvos parlamentarizmo istorija (apgintas bakalauro darbas „Kariškių veikla Lietuvos Respublikos Steigiamajame Seime 1920–1922 m.“) ir Kauno, kaip tarpukario Lietuvos valstybės sostinės, istorija. 2007–2011 m. G. Milerytė dirbo Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto archyvare, 2008–2011 m. – „Kauno istorijos metraščio“ redkolegijos sekretore, kartu 2008–2012 m. buvo Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros doktorantė. Studijuodama doktorantūroje ji gilinosi į išeivijos lietuvių ir lenkų santykius, apibendrino gausią archyvinę medžiagą iš daugiau negu dešimties Lietuvos ir užsienio archyvų, šių tyrimų pagrindu 2012 m. gruodžio 21 d. sėkmingai apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje 1945–1990 m.“. Jos daktaro disertacijos tyrimų problematika pristatyta Bolonijoje (Italija), tarptautiniame projekte „You Shere“, kuriame dalyvauti buvo atrinkti tik aštuoni doktorantūros studijų studentai iš viso pasaulio.

Pažymėtina, kad už akademinius laimėjimus Giedrė Milerytė yra apdovanota Katalikų religinės šalpos stipendija (2007 m.), Vandos Daugirdaitės–Sruogienės stipendija (2008 m.), Lietuvos mokslo ir studijų fondo stipendija (2009–2010 m.), Roberto Boscho stipendija (2010 m.), Vytauto Didžiojo universiteto aktyviausių doktorantų ir jaunųjų mokslininkų stipendija (2012 m.). Dr. Giedrės Milerytės mokslo laimėjimus savo rekomendacijose aukštai įvertino Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys, Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto direktorius prof. dr. Egidijus Aleksandravičius, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Jonas Vaičenonis.

Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijai pateiktame projekte laureatė išsikėlė tikslą parengti monografiją „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje 1945–1990 m.“. Šioje monografijoje būtų tęsiama daktaro disertacijos tyrimų problematika – „analizuoti lietuvių ir lenkų santykius emigracijoje bei lietuvių ir lenkų subrandintus Lietuvos ir Lenkijos ateities santykių vaizdinius“. Monografijai parengti planuojamos mokslinės stažuotės Pasaulio lietuvių archyve (Čikaga), Juzefo Pilsudskio institute (Niujorkas), Paryžiaus priemiestyje Maisons–Laffitte (Prancūzija) įsikūrusioje J. Giedraičio redaguoto žurnalo „Kultūra“ redakcijoje.

2010 metais Valstybės Nepriklausomybės stipendija buvo paskirta Vilniaus universiteto doktorantei Vilmai Bukaitei, 2011 metais – Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkui dr. Kęstučiui Bartkevičiui, 2012 metais – Lietuvos istorijos instituto mokslininkui dr. Artūrui Svarauskui.

2013 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendija bus įteikta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną – kovo 11–ąją – Lietuvos Respublikos Seime.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kovo 11–ąją Seime bus įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną Lietuvos Respublikos Seime ketvirtus metus iškilmingai įteikiama Valstybės Nepriklausomybės stipendija. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »