Abiturientai laiko privalomą lietuvių kalbos egzaminą

Publikuota: 2013 m. birželio 3 d. pirmadienis

Pirmadienį šalyje rengiamas kol kas vienintelis privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas.

Šiemet pirmą kartą vyks vienodi visiems abiturientams, nepriklausomai nuo jų mokymosi kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinis ir valstybinis brandos egzaminai, pranešė Nacionalinis egzaminų centras.

Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą registravosi laikyti 23 tūkst. 465 kandidatai. Jis bus vykdomas 213 Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtų centrų. Mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą registravosi laikyti 15 tūkst. 124 kandidatai.

Ir valstybiniame, ir mokykliniame brandos egzamine kandidatai turės atlikti vieną užduotį – parašyti rašinį. Brandos egzaminui bus pateiktos dvi samprotavimo rašinio ir dvi literatūrinio rašinio užduotys. Taigi bus galima rinktis vieną iš keturių užduočių.

Taip pat abiejų tipų egzaminuose prie kiekvienos temos bus pateikti septyni privalomi lietuvių autoriai: valstybiniame brandos egzamine – iš Bendrosios programos išplėstinio kurso, mokykliniame – iš Bendrosios programos bendrojo kurso.

Per valstybinį ir mokyklinį brandos egzaminą kandidatams leidžiama naudotis norminiais lietuvių kalbos žodynais ir dvikalbiais žodynais.

Kad išlaikytų valstybinį brandos egzaminą, kandidatas turi surinkti ne mažiau kaip 30 proc. galimų surinkti taškų.

Šaltinis: penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Visų Lietuvos mokyklų abiturientai laikys vienodą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programoje visiems Lietuvos abiturientams nustatyti vienodi rašinio apimties reikalavimai. Valstybinio brandos egzamino rašinio apimtis – ne mažiau kaip 500 žodžių, mokyklinio brandos egzamino – ne mažiau kaip 400 žodžių. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »