Abiturientai pasirinko brandos egzaminus

Publikuota: 2012 m. kovo 16 d. penktadienis

Nacionalinis egzaminų centras apibendrino kandidatų, ketinančių laikyti brandos egzaminus, pasirinkimus. Prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 44 852 kandidatai (2011 metais – 49 609 kandidatai). Tai 4 757 kandidatais mažiau negu praėjusiais metais. Dauguma jų laikys tris (18 078) arba keturis egzaminus (13 202 kandidatų). Visus šešis egzaminus yra pasiryžę laikyti 302 kandidatai.

Daugėja laikančiųjų brandos mokyklinį technologijų egzaminą. Tai yra vienintelis ugdymo procese vykdomas mokyklinis brandos egzaminas. Palyginti su praėjusiais metais 2173-mis padaugėjo pasirinkusiųjų laikyti šį egzaminą. Iš viso 9 697 kandidatai pareiškė norą laikyti technologijų egzaminą. Daugiau abiturientų rinkosi ir chemijos valstybinį brandos egzaminą. Jį laikys 3416 kandidatų, kai praėjusiais metais buvo pasirinkę 3266 abiturientai.

„Jau antrus metus iš eilės didėja technologijų mokyklinio brandos egzamino populiarumas. Tai liudija, kad abiturientai atsižvelgia į darbo rinkos tendencijas, planuoja savo karjeros kelią per profesines mokyklas, renkasi specialybes, reikalaujančias tam tikrų įgūdžių“,- sako švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys. - Šiemet padaugėjo ir laikančiųjų chemijos egzaminą. Vadinasi, daugiau jaunimo ketina rinktis gamtamokslines studijas. Šią tendenciją patvirtina ir tas faktas, kad daugėja norinčių pagerinti jau laikytų brandos egzaminų rezultatus. 408 eksternai planuoja laikyti biologijos, 204 – chemijos valstybinius egzaminus.“

Populiariausių valstybinių brandos egzaminų eilutėje po valstybinio lietuvių kalbos egzamino šiemet, kaip ir pernai, rikiuojasi: valstybinis užsienio kalbos anglų egzaminas – 19 130 kandidatai, valstybinis istorijos – 18 672 kandidatai, valstybinis matematikos – 17 806 kandidatai.
Šiais metais brandos egzaminų sesijoje dalyvaus mažesnis buvusių mokinių skaičius – 745 (pernai - 946). Tuo tarpu eksternų skaičius išaugo. Praėjusiais metais jų registravosi 899, o šiemet – 1143.

2011 metais valstybinių brandos egzaminų kandidatų darbus iš viso vertino 1430 vertintojų. Planuojama panašų vertintojų skaičių pasitelkti ir šiemet. Jau dabar ketinimą dirbti valstybinių brandos egzaminų vertintojais yra pareiškę 1960 įvairių dalykų mokytojų. Šiais metais prieš brandos egzaminų sesiją tradiciškai vyks naujų vertintojų mokymai. Planuojama parengti per 200 naujų vertintojų, kai kurie jau šiemet bus kviečiami vertinti valstybinių brandos egzaminų kandidatų darbus.
Balandžio pirmąją savaitę mokyklose vyks kalbų įskaitos. Pirmasis pagrindinės sesijos valstybinis brandos egzaminas – užsienio kalbos (prancūzų) rengiamas gegužės 5 dieną. Pagrindinės sesijos paskutinis valstybinis brandos egzaminas – fizikos vyks birželio 18 dieną.

Šiais metais geografijos egzaminas tampa valstybiniu. Visų valstybinių brandos egzaminų užduoties struktūra bus vienoda. Ją sudarys užduoties sąsiuvinis ir atsakymų lapas. Po valstybinio brandos egzamino bus galima išsinešti savo užduoties sąsiuvinius.

Pakartotinė sesija, vyksianti birželio 19 d. – liepos 9 d. planuojama tiems abiturientams, kurie dėl rimtų priežasčių negalės dalyvauti pagrindinės sesijos egzaminuose, užsienio šalių mokyklų abiturientams, namuose mokytiems mokiniams ir įkalinimo įstaigų asmenims.

2012 m. neišlaikiusiems lietuvių kalbos valstybinio ar mokyklinio brandos egzamino bus galima laikyti lietuvių kalbos mokyklinį egzaminą pakartotinės sesijos metu.

Pagrindinės sesijos valstybinių brandos egzaminų rezultatus planuojama paskelbti iki 2012 metų liepos 12 dienos. Visi rezultatai (pakartotinės sesijos ir apeliacijų) bus paskelbti iki liepos 20 dienos. Valstybinių brandos egzaminų rezultatus kandidatai galės pamatyti internetu.

Mokyklinių brandos egzaminų pagrindinės sesijos rezultatai skelbiami per 5 darbo dienas, gimtųjų ir lietuvių kalbos – per 9 darbo dienas.

Brandos atestatui gauti mokiniai ir buvę mokiniai privalo išlaikyti du brandos egzaminus: vienas iš jų privalomas lietuvių kalbos (gimtosios) arba lietuvių kalbos (valstybinės), kitą egzaminą mokinys turėjo galimybę laisvai pasirinkti iš valstybinių matematikos, istorijos, geografijos, biologijos, chemijos, fizikos, informacinių technologijų, užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių,) arba mokyklinių gimtųjų kalbų (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių), dailės, muzikos, muzikologijos ir technologijų egzaminų. Iš viso kandidatai galėjo rinktis laikyti ne daugiau kaip penkis egzaminus, o iš viso laikyti ne daugiau kaip šešis. Norintieji stoti į kolegiją turi būti išlaikę du valstybinius egzaminus, o universitetą – tris valstybinius egzaminus.

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime, kuris šiais metais yra privalomas, dalyvauja 38625 mokiniai. Šiuo metu mokyklose jau vyksta gimtųjų kalbų – lietuvių, baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo dalys žodžiu. Šių dalykų pasiekimų patikrinimo dalis raštu ir matematikos pasiekimų patikrinimai bus vykdomi gegužės mėnesį.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

VDU – antras Lietuvoje pagal europinio lygio studijų programų skaičių

Žurnalo „Reitingai“ paskelbtame Lietuvos universitetų studijų krypčių vertinime Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir toliau išlaikė lyderiaujančias pozicijas. skaityti »

Aplinkos ministerijoje apdovanoti sumaniausi moksleiviai

Aplinkos ministerijoje vakar buvo apdovanoti darbščiausi ir sumaniausi moksleiviai iš visos Lietuvos – ekodizaino konkurso „Kita forma mokinys. Ekobendruomenė“ nugalėtojai. skaityti »

Šalies aukštųjų mokyklų dalykiniame reitinge – Vilniaus universiteto lyderystė

Trečiąkart žurnalo „Reitingai” pristatytame dalykiniame reitinge Vilniaus universitetas (VU) įvertintas kaip geriausias 31 bakalauro ir 32 magistrantūros studijų kryptyse, o dar vienoje – vienintelis tos magistro studijų krypties studijas vykdantis universitetas. skaityti »

Helsinkio hakatone rytdienos inovacijas kūrė „GIFTed.COMM“ studentai

1500 geriausių programuotojų, dizainerių, inžinierių ir entreprenerių iš daugiau nei 50 pasaulio šalių metų pabaigoje rinkosi į didžiausią Europoje hakatoną (angl. hackathon) „Junction 2016“, vykusį Suomijos sostinėje Helsinkyje. skaityti »

Profesinis mokymas: kas trukdo įgauti pagreitį?

Lietuvoje jau kuris laikas formuojasi nauja tendencija, kad į profesines mokyklas stoja vis daugiau žmonių, baigusių universitetus. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio, tai rodo, kad mūsų švietimo sistemoje naudojami resursai prasilenkia. skaityti »

Lietuvos mokslininkų atradimą pripažino pasaulio mokslo elitas

Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Vilniaus universiteto mokslininkų komanda dirbo ieškodama efektyvesnių būdų išgauti energiją iš biomasės – žemės ūkio ar maisto atliekų, nuotekų, panaudotų aliejų, be tikslo supūvančių augalų, taip pat ir biologinės kilmės terpių. skaityti »

LEU rektoriui akademikui Algirdui Gaižučiui įteiktas Švietimo ir mokslo ministerijos apdovanojimas

Gruodžio 1 d. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektoriui akademikui Algirdui Gaižučiui Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė įteikė Švietimo ir mokslo ministerijos apdovanojimą. skaityti »

Didžiosios Britanijos mokslininkai tyrė „lietuviškumą“ studentų tekstuose

Mokslininkai iš Lankasterio universiteto (Jungtinė Karalystė) Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete vykdė „pilotinį“ tyrimą, skirtą atskleisti lietuvių nacionalinio identiteto subtilybes studentų pateiktuose darbuose. skaityti »

Vilniaus universitete – bendros pastangos gerinti sąlygas žmonėms su negalia

Vilniaus universitetas (VU) nuosekliai dirba siekdamas sukurti tinkamas studijų sąlygas visiems savo studentams. skaityti »

Įsteigta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto alumnų asociacija

Gruodžio 1 dieną Lietuvos sveikatos mokslų universitete susirinko vieni žymiausių universiteto absolventų, kurie tapo savo Alma Mater alumnų asociacijos steigėjais. skaityti »