Abiturientai pasirinko brandos egzaminus

Publikuota: 2012 m. kovo 16 d. penktadienis

Nacionalinis egzaminų centras apibendrino kandidatų, ketinančių laikyti brandos egzaminus, pasirinkimus. Prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 44 852 kandidatai (2011 metais – 49 609 kandidatai). Tai 4 757 kandidatais mažiau negu praėjusiais metais. Dauguma jų laikys tris (18 078) arba keturis egzaminus (13 202 kandidatų). Visus šešis egzaminus yra pasiryžę laikyti 302 kandidatai.

Daugėja laikančiųjų brandos mokyklinį technologijų egzaminą. Tai yra vienintelis ugdymo procese vykdomas mokyklinis brandos egzaminas. Palyginti su praėjusiais metais 2173-mis padaugėjo pasirinkusiųjų laikyti šį egzaminą. Iš viso 9 697 kandidatai pareiškė norą laikyti technologijų egzaminą. Daugiau abiturientų rinkosi ir chemijos valstybinį brandos egzaminą. Jį laikys 3416 kandidatų, kai praėjusiais metais buvo pasirinkę 3266 abiturientai.

„Jau antrus metus iš eilės didėja technologijų mokyklinio brandos egzamino populiarumas. Tai liudija, kad abiturientai atsižvelgia į darbo rinkos tendencijas, planuoja savo karjeros kelią per profesines mokyklas, renkasi specialybes, reikalaujančias tam tikrų įgūdžių“,- sako švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys. - Šiemet padaugėjo ir laikančiųjų chemijos egzaminą. Vadinasi, daugiau jaunimo ketina rinktis gamtamokslines studijas. Šią tendenciją patvirtina ir tas faktas, kad daugėja norinčių pagerinti jau laikytų brandos egzaminų rezultatus. 408 eksternai planuoja laikyti biologijos, 204 – chemijos valstybinius egzaminus.“

Populiariausių valstybinių brandos egzaminų eilutėje po valstybinio lietuvių kalbos egzamino šiemet, kaip ir pernai, rikiuojasi: valstybinis užsienio kalbos anglų egzaminas – 19 130 kandidatai, valstybinis istorijos – 18 672 kandidatai, valstybinis matematikos – 17 806 kandidatai.
Šiais metais brandos egzaminų sesijoje dalyvaus mažesnis buvusių mokinių skaičius – 745 (pernai - 946). Tuo tarpu eksternų skaičius išaugo. Praėjusiais metais jų registravosi 899, o šiemet – 1143.

2011 metais valstybinių brandos egzaminų kandidatų darbus iš viso vertino 1430 vertintojų. Planuojama panašų vertintojų skaičių pasitelkti ir šiemet. Jau dabar ketinimą dirbti valstybinių brandos egzaminų vertintojais yra pareiškę 1960 įvairių dalykų mokytojų. Šiais metais prieš brandos egzaminų sesiją tradiciškai vyks naujų vertintojų mokymai. Planuojama parengti per 200 naujų vertintojų, kai kurie jau šiemet bus kviečiami vertinti valstybinių brandos egzaminų kandidatų darbus.
Balandžio pirmąją savaitę mokyklose vyks kalbų įskaitos. Pirmasis pagrindinės sesijos valstybinis brandos egzaminas – užsienio kalbos (prancūzų) rengiamas gegužės 5 dieną. Pagrindinės sesijos paskutinis valstybinis brandos egzaminas – fizikos vyks birželio 18 dieną.

Šiais metais geografijos egzaminas tampa valstybiniu. Visų valstybinių brandos egzaminų užduoties struktūra bus vienoda. Ją sudarys užduoties sąsiuvinis ir atsakymų lapas. Po valstybinio brandos egzamino bus galima išsinešti savo užduoties sąsiuvinius.

Pakartotinė sesija, vyksianti birželio 19 d. – liepos 9 d. planuojama tiems abiturientams, kurie dėl rimtų priežasčių negalės dalyvauti pagrindinės sesijos egzaminuose, užsienio šalių mokyklų abiturientams, namuose mokytiems mokiniams ir įkalinimo įstaigų asmenims.

2012 m. neišlaikiusiems lietuvių kalbos valstybinio ar mokyklinio brandos egzamino bus galima laikyti lietuvių kalbos mokyklinį egzaminą pakartotinės sesijos metu.

Pagrindinės sesijos valstybinių brandos egzaminų rezultatus planuojama paskelbti iki 2012 metų liepos 12 dienos. Visi rezultatai (pakartotinės sesijos ir apeliacijų) bus paskelbti iki liepos 20 dienos. Valstybinių brandos egzaminų rezultatus kandidatai galės pamatyti internetu.

Mokyklinių brandos egzaminų pagrindinės sesijos rezultatai skelbiami per 5 darbo dienas, gimtųjų ir lietuvių kalbos – per 9 darbo dienas.

Brandos atestatui gauti mokiniai ir buvę mokiniai privalo išlaikyti du brandos egzaminus: vienas iš jų privalomas lietuvių kalbos (gimtosios) arba lietuvių kalbos (valstybinės), kitą egzaminą mokinys turėjo galimybę laisvai pasirinkti iš valstybinių matematikos, istorijos, geografijos, biologijos, chemijos, fizikos, informacinių technologijų, užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių,) arba mokyklinių gimtųjų kalbų (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių), dailės, muzikos, muzikologijos ir technologijų egzaminų. Iš viso kandidatai galėjo rinktis laikyti ne daugiau kaip penkis egzaminus, o iš viso laikyti ne daugiau kaip šešis. Norintieji stoti į kolegiją turi būti išlaikę du valstybinius egzaminus, o universitetą – tris valstybinius egzaminus.

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime, kuris šiais metais yra privalomas, dalyvauja 38625 mokiniai. Šiuo metu mokyklose jau vyksta gimtųjų kalbų – lietuvių, baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo dalys žodžiu. Šių dalykų pasiekimų patikrinimo dalis raštu ir matematikos pasiekimų patikrinimai bus vykdomi gegužės mėnesį.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »