Verslininkai sutinka – nepaisant 20 procentų viršijančio jaunimo nedarbo, Lietuvoje jaučiamas tinkamų specialistų trūkumas. Juos neramina jau daugelį metų vyraujančios tendencijos, kuomet didžioji mokyklas pabaigusių abiturientų dalis renkasi socialinės krypties studijas – daugelis jų vėliau turi rimtų problemų siekdami įsidarbinti ar efektyviai dirbti moderniose, gerų technologinių žinių reikalaujančiose įmonėse.

Tokių specialistų poreikis akivaizdus: Ūkio ministerijos 2010–2020 m. „Inovacijų strategijoje“ nurodoma, kad ypač daug dėmesio šalis turėtų skirti naujoms perspektyvioms ūkio sritims, galinčioms ateityje nulemti šalies gerovę. Numatoma, kad Lietuvoje augs transporto sektorius, valstybės ir ES lėšomis skatinami technologiniai, didelę pridėtinę vertę kuriantys start up‘ai. Šioms sritims būtini kūrybingi specialistai, viena vertus, išmanantys specifines sritis, kita vertus, sugebantys parduoti savo idėjas.

„Specialistų, ypač turinčių praktinių įgūdžių, trūkumas yra vienas pagrindinių regioninės plėtros stabdžių“, – sako Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijos direktorius Rimantas Šidlauskas. Pasak jo, tinkamą išsilavinimą ir gebėjimus turinčių darbuotojų nebuvimas neleidžia verslui didinti gamybos apimčių ir plėstis. Tai prisideda ir prie to, kad kai kurie šalies regionai vis dar merdi, juose nėra aktyvių, darbo vietas kuriančių verslų.

„Darbo birža yra neefektyvi, gerų specialistų ten nerandame. Nuolat kalbame apie tai, kad profesinio ir aukštojo mokslo sistema turėtų būti derinama ir prie verslininkų poreikių“, – sako Asociacijos vadovas. Pasak jo, tiek būsimi studentai, tiek ir asmenys, skirstantys lėšas vienoms ar kitoms mokymo programoms, turėtų galvoti apie paklausias specialybes, atsižvelgti į tai, kur labiausiai reikia darbuotojų. „Abiturientams reikėtų savęs paklausti: ką aš dirbsiu pabaigęs studijas? Kokių praktinių žinių ir asmeninių gebėjimų įgysiu“,  – teigia R. Šidlauskas.