Trijų Lietuvos mokyklų devintokai jau trečią mėnesį mokosi kitaip. Keturias dienas per savaitę pasimokę įprastose pamokose, penktadieniais matematikos, fizikos, chemijos ir kitų dalykų mokslus tęsia darželiuose, automobilių dirbtuvėse, lentpjūvėse, kompiuterių salonuose ir net gaisrinėje.
Trijų Lietuvos mokyklų devintokai jau trečią mėnesį mokosi kitaip. Keturias dienas per savaitę pasimokę įprastose pamokose, penktadieniais matematikos, fizikos, chemijos ir kitų dalykų mokslus tęsia netoli mokyklų veikiančiose įstaigose: darželiuose, automobilių dirbtuvėse, lentpjūvėse, kompiuterių salonuose ir net „gaisrinėje“. Šalia mokomųjų dalykų žinių jaunuoliai įgyja bendravimo darbo aplinkoje patirties, tampa atsakingesni ir savarankiškesni, pradeda suprasti mokymosi svarbą siekiant svajonių profesijos.
Toks mokymosi būdas, kai įprastas pamokas paįvairina praktinis žinių taikymas, vadinamas produktyviuoju. Nuo šių mokslo metų pradžios jį gali išbandyti Kauno Rokų vidurinės, Kėdainių jaunimo ir Panevėžio rajono Paįstrio Juozo Zikaro vidurinių mokyklų mokiniai. Šios mokyklos laimėjo skelbtą atranką.
Produktyvusis mokymas – viena iš alternatyviojo ugdymo galimybių. Pasak ES remiamo projekto „Alternatyvusis ugdymas“ vadovės Simonos Plienaitytės, kitokie mokymo metodai mokyklose diegiami norint padėti atsiskleisti kiekvienam vaikui, taip pat ir patiriančiam mokymosi sunkumų ar praradusiam motyvaciją.
„Kad vaikas norėtų mokytis ir išmokti, jam turi būti įdomu. Nereikia nė klausti, kas įdomiau judriam paaugliui: fizika mokyklos suole ar fizika praktikoje? Kai mokiniai supranta, kaip realiai veikia vadovėliuose aprašyti dėsniai arba kaip gyvenime pritaikyti sudėtingą formulę, visai kitaip vertina mokymąsi“, - sako S. Plienaitytė.
Dar šešios šalies mokyklos taiko kitus alternatyviojo ugdymo modelius: bendradarbiavimo su socialiniais partneriais ir komunikacijos. Bendradarbiavimo su socialiniais partneriais modelis - tai „vieno langelio“ principu paremta pagalbos vaikui sistema: psichologinių, sveikatos, elgesio ar socialinių problemų turinčiam vaikui padeda ne pavieniai specialistai, o jų komanda. Įgyvendinant komunikacinį modelį kuriama tokia bendravimo ir bendradarbiavimo aplinka tarp mokinių ir mokytojų, kurioje atsižvelgiama net ir paties mažiausio mokinuko nuomonę.
Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuoto, Švietimo aprūpinimo centro vykdomo projekto „Alternatyvusis ugdymas“ antrajame etape (2011–2015 m.) minėti trys modeliai bus įgyvendinami dvejus metus. Pasibaigus šiam laikotarpiui alternatyvųjį ugdymą išbandžiusių mokyklų komandos konsultuos ir kitas naujų mokymosi metodų siekiančias įstaigas.