„Anglistics in Lithuania“ – mokslininkų dovana anglistikos Lietuvoje 90-mečiui

Publikuota: 2014 m. sausio 15 d. trečiadienis

VU Filologijos fakulteto Kanados auditorijoje pristatytas bendras grupės anglistų darbas – Anglijoje, „Cambridge Scholars Publishing“ leidykloje, ką tik publikuotas mokslinių straipsnių rinkinys svarbiausiomis kontrastyvinės lingvistikos, vertimo, sociolingvistinėmis ir kalbos didaktikos temomis. Knyga „Anglistics in Lithuania: Cross-Linguistic and Cross-Cultural Aspects of Study“ tarsi apibendrina daugumą sričių, kuriose dirba šių dienų anglistai. Leidinio mokslinės redaktorės – doc. dr. Inesa Šeškauskienė ir doc. dr. Jonė Grigaliūnienė. Knygą recenzavo dvi profesorės iš Vokietijos – prof. Amei Koll-Stobbe iš Greifsvaldo universiteto ir prof. Renate Haas iš Kylio universiteto.

„Anglistics in Lithuania“ – maloni akiai knyga. Kietais viršeliais, ramių melsvų tonų, ant aplanko – žymaus lietuvių egzilio dailininko Kazimiero Varnelio darbo reprodukcija: minimalistinė grafinė figūra, vaizduojanti, kaip jis pats įvardijo, tėviškės namų stogą. Tokia dailininko intencija atliepia ir knygos autorių sumanymą: apgaubti, tačiau neišsemti anglistikos temas, parodyti jų sąsajas su Europos ir pasaulio tyrėjų darbais, neužmirštant atskleisti, kaip ši sritis turtina Lietuvos mokslo erdvę.

Mokslinių straipsnių temomis siekta aprėpti tai, kas šiandien aktualu anglistikoje. Bene plačiausiai apžvelgti tarpkalbiniai tyrimai. Atkreiptas dėmesys, pavyzdžiui, į lingvistinius reiškinius, aptinkamus atliekant teksto analizę prieš vertimą ir verčiant, plačiai aptarta ekonominio, akademinio diskurso konceptualizacija anglų ir lietuvių kalbose, kalbiniai ir semiotiniai britų ir lietuvių reklamos aspektai. Visos šios temos glaudžiai susijusios su kultūrine ir socialine kalbančiųjų ir rašančiųjų patirtimi. Aptartos giminės raiškos problemos iš generatyvinės gramatikos pozicijų, neliko nepastebėti socialinių diskursų skirtumai, jų ideologiniai aspektai.

Šiuolaikinės anglistikos Lietuvoje neįmanoma įsivaizduoti be akademinio anglų filologijos aspekto. Studentų filologinių įgūdžių ugdymo problemoms ir gana naujai, mokinio kalbos (angl. learner language) tyrimų, sričiai skirta antroji knygos dalis. Joje aptariamos tokios akademiniam kontekstui būdingos temos: autoriaus raiška akademiniame rašyme, lūžio sakiniai ir jų vertimo galimybės, sakinių junglumo problemos, pasikartojančios žodžių sekos, tekstynų lingvistikos duomenimis paremti struktūriniai jungiamųjų žodžių ypatumai ir plačiai vartojamų žodžių semantinių reikšmių analizė, besimokančiųjų anglų kalbos kaip svetimosios kalbos ypatumai.

Knygos trečiojoje dalyje apžvelgtas edukologinis anglistikos aspektas, atskleista kalbos mokymo ir studijuojamos kalbos kultūros sąveika, aptarti kai kurie anglų kalbos tarties mokymo modeliai. Apibendrinant galima teigti, jog ryškiausia straipsnių gija – kalbos ir sociumo santykis, kalbos socialinė raiška. Komunikaciniai kalbos tyrimai glaudžiai siejasi su kultūros, tradicijos aspektais ir grindžiami gyvąja vartosena.

Straipsniuose atspindėta ir milžiniška šiuolaikinių technologijų įtaka filologinių tyrimų krypčiai: tekstynai, statistinio duomenų apdorojimo galimybės iš esmės pakeitė anglistikos vaizdą Lietuvoje – filologijos tyrimų spektras labai išsiplėtė, duomenų patikimumas leidžia užtikrinti aukščiausius moksliniams tyrimams keliamus reikalavimus.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »