„Anglistics in Lithuania“ – mokslininkų dovana anglistikos Lietuvoje 90-mečiui

Publikuota: 2014 m. sausio 15 d. trečiadienis

VU Filologijos fakulteto Kanados auditorijoje pristatytas bendras grupės anglistų darbas – Anglijoje, „Cambridge Scholars Publishing“ leidykloje, ką tik publikuotas mokslinių straipsnių rinkinys svarbiausiomis kontrastyvinės lingvistikos, vertimo, sociolingvistinėmis ir kalbos didaktikos temomis. Knyga „Anglistics in Lithuania: Cross-Linguistic and Cross-Cultural Aspects of Study“ tarsi apibendrina daugumą sričių, kuriose dirba šių dienų anglistai. Leidinio mokslinės redaktorės – doc. dr. Inesa Šeškauskienė ir doc. dr. Jonė Grigaliūnienė. Knygą recenzavo dvi profesorės iš Vokietijos – prof. Amei Koll-Stobbe iš Greifsvaldo universiteto ir prof. Renate Haas iš Kylio universiteto.

„Anglistics in Lithuania“ – maloni akiai knyga. Kietais viršeliais, ramių melsvų tonų, ant aplanko – žymaus lietuvių egzilio dailininko Kazimiero Varnelio darbo reprodukcija: minimalistinė grafinė figūra, vaizduojanti, kaip jis pats įvardijo, tėviškės namų stogą. Tokia dailininko intencija atliepia ir knygos autorių sumanymą: apgaubti, tačiau neišsemti anglistikos temas, parodyti jų sąsajas su Europos ir pasaulio tyrėjų darbais, neužmirštant atskleisti, kaip ši sritis turtina Lietuvos mokslo erdvę.

Mokslinių straipsnių temomis siekta aprėpti tai, kas šiandien aktualu anglistikoje. Bene plačiausiai apžvelgti tarpkalbiniai tyrimai. Atkreiptas dėmesys, pavyzdžiui, į lingvistinius reiškinius, aptinkamus atliekant teksto analizę prieš vertimą ir verčiant, plačiai aptarta ekonominio, akademinio diskurso konceptualizacija anglų ir lietuvių kalbose, kalbiniai ir semiotiniai britų ir lietuvių reklamos aspektai. Visos šios temos glaudžiai susijusios su kultūrine ir socialine kalbančiųjų ir rašančiųjų patirtimi. Aptartos giminės raiškos problemos iš generatyvinės gramatikos pozicijų, neliko nepastebėti socialinių diskursų skirtumai, jų ideologiniai aspektai.

Šiuolaikinės anglistikos Lietuvoje neįmanoma įsivaizduoti be akademinio anglų filologijos aspekto. Studentų filologinių įgūdžių ugdymo problemoms ir gana naujai, mokinio kalbos (angl. learner language) tyrimų, sričiai skirta antroji knygos dalis. Joje aptariamos tokios akademiniam kontekstui būdingos temos: autoriaus raiška akademiniame rašyme, lūžio sakiniai ir jų vertimo galimybės, sakinių junglumo problemos, pasikartojančios žodžių sekos, tekstynų lingvistikos duomenimis paremti struktūriniai jungiamųjų žodžių ypatumai ir plačiai vartojamų žodžių semantinių reikšmių analizė, besimokančiųjų anglų kalbos kaip svetimosios kalbos ypatumai.

Knygos trečiojoje dalyje apžvelgtas edukologinis anglistikos aspektas, atskleista kalbos mokymo ir studijuojamos kalbos kultūros sąveika, aptarti kai kurie anglų kalbos tarties mokymo modeliai. Apibendrinant galima teigti, jog ryškiausia straipsnių gija – kalbos ir sociumo santykis, kalbos socialinė raiška. Komunikaciniai kalbos tyrimai glaudžiai siejasi su kultūros, tradicijos aspektais ir grindžiami gyvąja vartosena.

Straipsniuose atspindėta ir milžiniška šiuolaikinių technologijų įtaka filologinių tyrimų krypčiai: tekstynai, statistinio duomenų apdorojimo galimybės iš esmės pakeitė anglistikos vaizdą Lietuvoje – filologijos tyrimų spektras labai išsiplėtė, duomenų patikimumas leidžia užtikrinti aukščiausius moksliniams tyrimams keliamus reikalavimus.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »