Ar egzistuoja juodosios skylės, senesnės už Didįjį sprogimą?

Publikuota: 2011 m. gegužės 13 d. penktadienis

Kosmologai Alanas Koulis (Alan Coley) iš Dalhausio universiteto (Kanada) bei Bernardas Karas (Bernard Carr) Karalienės Meri universiteto Londone (Jungtinė Karalystė) yra linkę manyti, jog kai kurios vadinamosios pirmykštės juodosios skylės galėjo būti sukurtos Didžiojo griuvimo (angl. Big Crunch) metu – o šis įvyko prieš įprastai Visatos pradžia laikomą Didįjį sprogimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad Didysis sprogimas nebuvo unikalus įvykis, greičiau nuolat pasikartojantis procesas, kurio metu Visata susitraukia į tašką ir sprogsta, pradėdama naują plėtimąsi.

Ši idėja yra paremta faktu, jog Žemę, kaip ir likusią žinomos Visatos dalį, retkarčiais pasiekia nepaaiškinami gama spindulių žybsniai – tai galėtų būti beirstančių pirmykščių juodųjų skylių gyvavimo įrodymai.

Manoma, kad pirmykštės juodosios skylės skiriasi nuo įprastinių savo giminaičių, susidarančių sprogus supernovoms – atsiradus tuštumai, kuri užpildoma tuo, kas vadinama juodąja skyle. Daugelis teorijos specialistų palaiko mintį, jog egzistuoja kitokių rūšių juodosios skylės, kurios susiformavo pačiomis pirmosiomis akimirkomis po Didžiojo sprogimo. Tokios juodosios skylės turėtų būti mažesnės, o jų sukūrimui reikalingą energiją suteikė pats Didžiojo sprogimo procesas. Savo naujojoje teorijoje A. Koulis ir B. Karas teigia, kad kai kurios iš šių juodųjų skylių, jeigu jos apskritai egzistuoja, galėjo būti sukurtos kolapsuojant Visatai – kaip dalis Didžiojo griuvimo proceso. Jos kažkokiu būdu sugebėjo būti nesuspaustos į singuliarų tašką, kurio gniaužtų neišvengė visa likusi Visata. Tuomet, įvykus Didžiajam sprogimui, šios juodosios skylės susiliejo su naujai susiformavusia Visata. Vienu klausimu abu mokslininkai sutaria: būtų praktiškai neįmanoma pamatyti skirtumą tarp pirmykščių juodųjų skylių, susidariusių prieš ir po Didžiojo sprogimo.

Žinoma, tai yra daugiau ar mažiau tik spėjimai, nes niekam kol kas nepavyko užregistruoti pirmykštės juodosios skylės gyvavimo įrodymų. Vis dėlto ši teorija užduoda sudėtingų klausimų, į kuriuos mokslininkams – laikiniems Visatos stebėtojams – itin sunku atsakyti. Pavyzdžiui, jeigu Visata susispaudžia ir tuomet vėl sprogsta, ar šis procesas tęsiasi amžinai? Arba, ar įmanomas toks variantas, jog mes sugebame matyti tik mažytę Visatos dalį, todėl mūsų kuriamos teorijos ir paaiškinimai yra viso labo tik spėjimai, atliekami nematant viso paveikslo? Arba galbūt pats sudėtingiausias iš visų klausimų: ar mūsų Visata yra amžina ir neturi jokių ribų? Tai reikštų, jog Didysis sprogimas iš tikrųjų buvo tik mažytis vyksmas, pasireiškęs nereikšmingoje begalinės Visatos srityje.

Visai įmanoma, jog nepriklausomai nuo to, kiek ilgai žmonija sugebės egzistuoti, mes niekada iš tikrųjų neišsiaiškinsime tokių klausimų, o tai galiausiai galėtų reikšti, kad mums tiesiog teks įtikėti savo kuriamomis teorijomis.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Visatos pradžia: ne Didysis sprogimas, o Didysis sąstingis?

Australijos fizikai pasišovė patikslinti Didžiojo sprogimo sąvoką: jį reikėtų įsivaizduoti kaip momentą, kai beformė visata staiga sustingo ir akimirksniu kristalizavosi į keturių dimensijų erdvėlaikį – tarytum beformis vanduo į ledą. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Vilniaus vadovų klubo vizitas Nacionalinėje bibliotekoje

Lapkričio 16 d. vykusios Vilniaus III-iojo vadovų klubo dalyviai lankėsi Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, susipažino su jos veikla, erdvėmis ir galimomis bendradarbiavimo perspektyvomis. skaityti »

VGTU studentai – pasaulio programavimo čempionate

Lapkričio mėnesį devyni Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Fundamentinių mokslų fakulteto studentai buvo išvykę į Minską atstovauti universitetui Studentų pasaulio programavimo čempionato ACM ICPC ketvirtfinalyje. skaityti »

Mokymai mokslininkams ir tyrėjams „Mokslininkų socialiniai tinklai. Autorių identifikavimo įrankiai“

Lapkričio 16 d. 14 val. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) mokslininkus ir tyrėjus kviečiame dalyvauti bibliotekos organizuojamuose mokymuose „Mokslininkų socialiniai tinklai. Autorių identifikavimo įrankiai“. skaityti »

Specialiųjų poreikių vaikams naujas galimybes atveria šiuolaikinės technologijos

Daugiau nei 3600 – tiek specialių poreikių vaikų Lietuvoje šiandien mokosi jiems skirtuose ugdymo centruose ir mokyklose. skaityti »

„VU vasaros iššūkis“ pateko tarp inovatyviausių Europos akademinio sporto projektų

Projektas „VU vasaros iššūkis“, pakvietęs Vilniaus universiteto bendruomenę šią vasarą praleisti fiziškai aktyviai, pateko tarp trijų geriausių Europos akademinio sporto iniciatyvų. skaityti »

PROFADIENYJE 2016 - SMK komandos triumfas

Šių metų lapkričio 10 d. “Europos namuose” įvyko nacionalinė Lietuvos kolegijų studentų verslumo diena– PROFADIENIS. skaityti »

Jungtinėse Tautose kalbėjęs VU profesorius: sveikatos apsauga nesibaigia ligų gydymu

Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto profesorius ir Jungtinių Tautų (JT) specialusis pranešėjas teisei į sveikatą Dainius Pūras viešėjo Niujorke, kur pristatė kasmetinę ataskaitą JT Generalinei Asamblėjai. skaityti »

Lietuvos vežėjų sąjunga ir VGTU įtvirtino partnerystę

Transporto ir logistikos sektoriaus efektyvumo siekia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakultetas. skaityti »

VGTU docentė pelnė prestižinį tarptautinį apdovanojimą

Vilniaus Gedimino techniko universiteto (VGTU) Verslo technologijų katedros docentė dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė buvo apdovanota prestižiniu André Jordan apdovanojimu už straipsnį apie sprendimų priėmimą nekilnojamojo turto sektoriuje. skaityti »

Modernus dėstytojas ne tik moko, bet ir mokosi iš Z kartos

Iš Z kartos reikėtų mokytis ne tik greitos reakcijos, bet ir virtualaus bendravimo, tad ir turime galvoti, kaip tokius elementus integruoti į studijų procesą. skaityti »