Ar egzistuoja juodosios skylės, senesnės už Didįjį sprogimą?

Publikuota: 2011 m. gegužės 13 d. penktadienis

Kosmologai Alanas Koulis (Alan Coley) iš Dalhausio universiteto (Kanada) bei Bernardas Karas (Bernard Carr) Karalienės Meri universiteto Londone (Jungtinė Karalystė) yra linkę manyti, jog kai kurios vadinamosios pirmykštės juodosios skylės galėjo būti sukurtos Didžiojo griuvimo (angl. Big Crunch) metu – o šis įvyko prieš įprastai Visatos pradžia laikomą Didįjį sprogimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad Didysis sprogimas nebuvo unikalus įvykis, greičiau nuolat pasikartojantis procesas, kurio metu Visata susitraukia į tašką ir sprogsta, pradėdama naują plėtimąsi.

Ši idėja yra paremta faktu, jog Žemę, kaip ir likusią žinomos Visatos dalį, retkarčiais pasiekia nepaaiškinami gama spindulių žybsniai – tai galėtų būti beirstančių pirmykščių juodųjų skylių gyvavimo įrodymai.

Manoma, kad pirmykštės juodosios skylės skiriasi nuo įprastinių savo giminaičių, susidarančių sprogus supernovoms – atsiradus tuštumai, kuri užpildoma tuo, kas vadinama juodąja skyle. Daugelis teorijos specialistų palaiko mintį, jog egzistuoja kitokių rūšių juodosios skylės, kurios susiformavo pačiomis pirmosiomis akimirkomis po Didžiojo sprogimo. Tokios juodosios skylės turėtų būti mažesnės, o jų sukūrimui reikalingą energiją suteikė pats Didžiojo sprogimo procesas. Savo naujojoje teorijoje A. Koulis ir B. Karas teigia, kad kai kurios iš šių juodųjų skylių, jeigu jos apskritai egzistuoja, galėjo būti sukurtos kolapsuojant Visatai – kaip dalis Didžiojo griuvimo proceso. Jos kažkokiu būdu sugebėjo būti nesuspaustos į singuliarų tašką, kurio gniaužtų neišvengė visa likusi Visata. Tuomet, įvykus Didžiajam sprogimui, šios juodosios skylės susiliejo su naujai susiformavusia Visata. Vienu klausimu abu mokslininkai sutaria: būtų praktiškai neįmanoma pamatyti skirtumą tarp pirmykščių juodųjų skylių, susidariusių prieš ir po Didžiojo sprogimo.

Žinoma, tai yra daugiau ar mažiau tik spėjimai, nes niekam kol kas nepavyko užregistruoti pirmykštės juodosios skylės gyvavimo įrodymų. Vis dėlto ši teorija užduoda sudėtingų klausimų, į kuriuos mokslininkams – laikiniems Visatos stebėtojams – itin sunku atsakyti. Pavyzdžiui, jeigu Visata susispaudžia ir tuomet vėl sprogsta, ar šis procesas tęsiasi amžinai? Arba, ar įmanomas toks variantas, jog mes sugebame matyti tik mažytę Visatos dalį, todėl mūsų kuriamos teorijos ir paaiškinimai yra viso labo tik spėjimai, atliekami nematant viso paveikslo? Arba galbūt pats sudėtingiausias iš visų klausimų: ar mūsų Visata yra amžina ir neturi jokių ribų? Tai reikštų, jog Didysis sprogimas iš tikrųjų buvo tik mažytis vyksmas, pasireiškęs nereikšmingoje begalinės Visatos srityje.

Visai įmanoma, jog nepriklausomai nuo to, kiek ilgai žmonija sugebės egzistuoti, mes niekada iš tikrųjų neišsiaiškinsime tokių klausimų, o tai galiausiai galėtų reikšti, kad mums tiesiog teks įtikėti savo kuriamomis teorijomis.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Visatos pradžia: ne Didysis sprogimas, o Didysis sąstingis?

Australijos fizikai pasišovė patikslinti Didžiojo sprogimo sąvoką: jį reikėtų įsivaizduoti kaip momentą, kai beformė visata staiga sustingo ir akimirksniu kristalizavosi į keturių dimensijų erdvėlaikį – tarytum beformis vanduo į ledą. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Abėcėlė tėveliams: kaip įkvėpti vaiką mokytis?

Tėvelių dėmesiui – patarimai, kaip motyvuoti savo vaiką mokytis ir kokių priemonių šiuo klausimu reikėtų vengti. skaityti »

Mokyklos gali teikti paraiškas dalyvauti nemokamose edukacinėse programose

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia mokyklas iki spalio 3 d. teikti paraiškas dalyvauti įvairiose nemokamose edukacinėse programose. skaityti »

Iškilmingai atidarytos dvi jungtinės socialinių mokslų magistrantūros programos

Mykolo Romerio universistete atidarytos dvi jungtinės socialinių mokslų magistrantūros programos. skaityti »

Ką gali padaryti tėvai, kad technologijos vaiką ugdytų?

Edukacinės platformos „Mažųjų ekspertų mokykla“ ambasadorė, „Šiaurės licėjaus” pradinio ugdymo mokytoja Valdonė Navickaitė dalijasi penkiais patarimais, kaip ir kada supažindinti vaiką su technologijomis. skaityti »

LEU LF tyrėjai laimėjo tarptautinių „Erasmus+“ projektų konkursus

Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto (LEU LF) tyrėjai prof. dr. Dainius Vaitiekūnas ir Vilma Leonavičienė laimėjo tarptautinių Erasmus+ projektų konkursus. skaityti »

Vilniaus lietuvių namuose šiemet mokosi mokiniai iš Venesuelos, Indijos, Kinijos

Vilniaus lietuvių namuose naujus mokslo metus rugsėjį pradėjo Alejandro ir Gabriela Liesinskai, lietuviškos kilmės turintys brolis ir sesuo, atvykę iš Venesuelos. Jie čia mokysis mažiausiai metus. skaityti »

Studentai iš Lietuvos dalyvavo tarptautiniame informatikos studentų konkurse

Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto informatikos dėstytojai išvyko į Rezeknės technologijų akademiją, kur dalyvavo antrajame tarptautiniame programinės įrangos modeliavimo konkurse „International Modeling Award“. skaityti »

Senjorai kviečiami į kompiuterinio raštingumo kursus

Mokymasis aktyvina smegenų veiklą, padeda ilgiau išlaikyti gerą atmintį. Jau vien dėl to žmogus turėtų mokytis visą gyvenimą. skaityti »

Prezidentas V. Adamkus ir H. Juškevičius su švietimo ministre aptarė VDU ir LEU jungimąsi

Vytauto Didžiojo (VDU) ir Lietuvos edukologijos (LEU) universitetų tarybų pirmininkai – Prezidentas Valdas Adamkus ir UNESCO generalinio direktoriaus patarėjas Henrikas Algirdas Juškevičius – aptarė šiuo metu vykstančius VDU ir LEU jungimosi procesus. skaityti »

LEU SEF ir Balstogės technikos universiteto Vadybos fakultetas pasirašė naują bendradarbiavimo sutartį

LEU SEF ir Balstogės technikos universiteto Vadybos fakultetas pasirašė naują bendradarbiavimo sutartį skaityti »