Ar egzistuoja juodosios skylės, senesnės už Didįjį sprogimą?

Publikuota: 2011 m. gegužės 13 d. penktadienis

Kosmologai Alanas Koulis (Alan Coley) iš Dalhausio universiteto (Kanada) bei Bernardas Karas (Bernard Carr) Karalienės Meri universiteto Londone (Jungtinė Karalystė) yra linkę manyti, jog kai kurios vadinamosios pirmykštės juodosios skylės galėjo būti sukurtos Didžiojo griuvimo (angl. Big Crunch) metu – o šis įvyko prieš įprastai Visatos pradžia laikomą Didįjį sprogimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad Didysis sprogimas nebuvo unikalus įvykis, greičiau nuolat pasikartojantis procesas, kurio metu Visata susitraukia į tašką ir sprogsta, pradėdama naują plėtimąsi.

Ši idėja yra paremta faktu, jog Žemę, kaip ir likusią žinomos Visatos dalį, retkarčiais pasiekia nepaaiškinami gama spindulių žybsniai – tai galėtų būti beirstančių pirmykščių juodųjų skylių gyvavimo įrodymai.

Manoma, kad pirmykštės juodosios skylės skiriasi nuo įprastinių savo giminaičių, susidarančių sprogus supernovoms – atsiradus tuštumai, kuri užpildoma tuo, kas vadinama juodąja skyle. Daugelis teorijos specialistų palaiko mintį, jog egzistuoja kitokių rūšių juodosios skylės, kurios susiformavo pačiomis pirmosiomis akimirkomis po Didžiojo sprogimo. Tokios juodosios skylės turėtų būti mažesnės, o jų sukūrimui reikalingą energiją suteikė pats Didžiojo sprogimo procesas. Savo naujojoje teorijoje A. Koulis ir B. Karas teigia, kad kai kurios iš šių juodųjų skylių, jeigu jos apskritai egzistuoja, galėjo būti sukurtos kolapsuojant Visatai – kaip dalis Didžiojo griuvimo proceso. Jos kažkokiu būdu sugebėjo būti nesuspaustos į singuliarų tašką, kurio gniaužtų neišvengė visa likusi Visata. Tuomet, įvykus Didžiajam sprogimui, šios juodosios skylės susiliejo su naujai susiformavusia Visata. Vienu klausimu abu mokslininkai sutaria: būtų praktiškai neįmanoma pamatyti skirtumą tarp pirmykščių juodųjų skylių, susidariusių prieš ir po Didžiojo sprogimo.

Žinoma, tai yra daugiau ar mažiau tik spėjimai, nes niekam kol kas nepavyko užregistruoti pirmykštės juodosios skylės gyvavimo įrodymų. Vis dėlto ši teorija užduoda sudėtingų klausimų, į kuriuos mokslininkams – laikiniems Visatos stebėtojams – itin sunku atsakyti. Pavyzdžiui, jeigu Visata susispaudžia ir tuomet vėl sprogsta, ar šis procesas tęsiasi amžinai? Arba, ar įmanomas toks variantas, jog mes sugebame matyti tik mažytę Visatos dalį, todėl mūsų kuriamos teorijos ir paaiškinimai yra viso labo tik spėjimai, atliekami nematant viso paveikslo? Arba galbūt pats sudėtingiausias iš visų klausimų: ar mūsų Visata yra amžina ir neturi jokių ribų? Tai reikštų, jog Didysis sprogimas iš tikrųjų buvo tik mažytis vyksmas, pasireiškęs nereikšmingoje begalinės Visatos srityje.

Visai įmanoma, jog nepriklausomai nuo to, kiek ilgai žmonija sugebės egzistuoti, mes niekada iš tikrųjų neišsiaiškinsime tokių klausimų, o tai galiausiai galėtų reikšti, kad mums tiesiog teks įtikėti savo kuriamomis teorijomis.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Visatos pradžia: ne Didysis sprogimas, o Didysis sąstingis?

Australijos fizikai pasišovė patikslinti Didžiojo sprogimo sąvoką: jį reikėtų įsivaizduoti kaip momentą, kai beformė visata staiga sustingo ir akimirksniu kristalizavosi į keturių dimensijų erdvėlaikį – tarytum beformis vanduo į ledą. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Pokyčiai VU rektoriaus komandoje – studijų prorektoriaus pareigas eis doc. dr. Valdas Jaskūnas

Naujus mokslo metus Vilniaus universitete (VU) pasitinka atsinaujinusi rektoriaus komanda: nuo rugsėjo 1 d. studijų prorektoriaus pareigas vietoj filosofijos docentės dr. Nijolės Radavičienės eis indologijos docentas dr. Valdas Jaskūnas, iki šiol vadovavęs VU Orientalistikos centrui. skaityti »

MRU prasidėjo tarptautinė studentų savaitė

Rugpjūčio 29–rugsėjo 4 dienomis Mykolo Romerio universitete (MRU) vyksta tradicinė įvadinė tarptautinių studentų savaitė, kurios metu studentai susipažįsta su universitetu, dalyvauja susitikimuose su administracija, susipažįsta su Lietuva. skaityti »

LEU vaikų darželio „Mažųjų akademija“ laukia vaikų

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Ugdymo mokslų fakulteto dėstytojai subrandino ir įgyvendino idėją – vaikų darželis „Mažųjų akademija“ jau laukia vaikų. skaityti »

Lietuvos pedagogai semiasi žinių skaitmeniniuose mokymuose

Artėjant rugsėjo pirmajai Lietuvos pedagogai jau pradėjo ruoštis naujiesiems mokslo metams. Labiausiai motyvuoti šalies mokytojai susirinko į Kauną, kur startavo skaitmeninių mokymų programa „Samsung Mokykla ateičiai“. skaityti »

KTU tapo vasaros universitetu kinų moksleiviams

Keturi kinų moksleiviai iš Šenženio miesto Kinijoje dvi savaites šią vasarą praleido Kauno technologijos universitete (KTU) – mokėsi fizikos ir anglų kalbos, kūrė svajonių namus kompiuterine 3D programa, mokėsi šokio ir piešimo. skaityti »

Vilniaus universitetas gerina sąlygas žmonėms su negalia

Vilniaus universitetas (VU) skirs dar daugiau dėmesio negalią turinčių žmonių poreikių užtikrinimui. Siekiama, kad visuose VU padaliniuose galėtų studijuoti ir dirbti asmenys su negalia. skaityti »

Kaip išnaudoti mobiliojo telefono galimybes ugdymo procese?

Įtraukus mobilųjį telefoną į ugdymo procesą, jis ugdytiniams neatrodys toks trokštamas kaip uždraustas vaisius. skaityti »

Ministro pareigos sudomino projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę“ jaunuolius

Būti aktyviems, neprarasti pozityvumo ir nuoširdžiai mylėti savo veiklą. To projekte „Moksleiviai – į Vyriausybę“ dalyvaujantiems klaipėdietei Klaudijai Lukošiutei ir Lukui Neverdauskui iš Šilalės linkėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. skaityti »

Kaip pagal moksleivio amžių parinkti telefoną, planšetę ar kompiuterį?

Išmaniojo įrenginio pasirinkimas prieš mokslo metus kelia nemažai klausimų ir moksleiviams, ir jų tėvams. Kas ir kokioje situacijoje pravers labiau – telefonas, planšetė ar kompiuteris? skaityti »

Vilniaus licėjaus mokinys Tarptautinėje informatikos olimpiadoje Kazanėje pelnė bronzos medalį

28-ojoje tarptautinėje informatikos olimpiadoje, rugpjūčio 12–19 dienomis vykusioje Kazanėje (Rusija), Vilniaus licėjaus vienuoliktokas Jonas Pukšta pelnė bronzos medalį. skaityti »