Ar egzistuoja juodosios skylės, senesnės už Didįjį sprogimą?

Publikuota: 2011 m. gegužės 13 d. penktadienis

Kosmologai Alanas Koulis (Alan Coley) iš Dalhausio universiteto (Kanada) bei Bernardas Karas (Bernard Carr) Karalienės Meri universiteto Londone (Jungtinė Karalystė) yra linkę manyti, jog kai kurios vadinamosios pirmykštės juodosios skylės galėjo būti sukurtos Didžiojo griuvimo (angl. Big Crunch) metu – o šis įvyko prieš įprastai Visatos pradžia laikomą Didįjį sprogimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad Didysis sprogimas nebuvo unikalus įvykis, greičiau nuolat pasikartojantis procesas, kurio metu Visata susitraukia į tašką ir sprogsta, pradėdama naują plėtimąsi.

Ši idėja yra paremta faktu, jog Žemę, kaip ir likusią žinomos Visatos dalį, retkarčiais pasiekia nepaaiškinami gama spindulių žybsniai – tai galėtų būti beirstančių pirmykščių juodųjų skylių gyvavimo įrodymai.

Manoma, kad pirmykštės juodosios skylės skiriasi nuo įprastinių savo giminaičių, susidarančių sprogus supernovoms – atsiradus tuštumai, kuri užpildoma tuo, kas vadinama juodąja skyle. Daugelis teorijos specialistų palaiko mintį, jog egzistuoja kitokių rūšių juodosios skylės, kurios susiformavo pačiomis pirmosiomis akimirkomis po Didžiojo sprogimo. Tokios juodosios skylės turėtų būti mažesnės, o jų sukūrimui reikalingą energiją suteikė pats Didžiojo sprogimo procesas. Savo naujojoje teorijoje A. Koulis ir B. Karas teigia, kad kai kurios iš šių juodųjų skylių, jeigu jos apskritai egzistuoja, galėjo būti sukurtos kolapsuojant Visatai – kaip dalis Didžiojo griuvimo proceso. Jos kažkokiu būdu sugebėjo būti nesuspaustos į singuliarų tašką, kurio gniaužtų neišvengė visa likusi Visata. Tuomet, įvykus Didžiajam sprogimui, šios juodosios skylės susiliejo su naujai susiformavusia Visata. Vienu klausimu abu mokslininkai sutaria: būtų praktiškai neįmanoma pamatyti skirtumą tarp pirmykščių juodųjų skylių, susidariusių prieš ir po Didžiojo sprogimo.

Žinoma, tai yra daugiau ar mažiau tik spėjimai, nes niekam kol kas nepavyko užregistruoti pirmykštės juodosios skylės gyvavimo įrodymų. Vis dėlto ši teorija užduoda sudėtingų klausimų, į kuriuos mokslininkams – laikiniems Visatos stebėtojams – itin sunku atsakyti. Pavyzdžiui, jeigu Visata susispaudžia ir tuomet vėl sprogsta, ar šis procesas tęsiasi amžinai? Arba, ar įmanomas toks variantas, jog mes sugebame matyti tik mažytę Visatos dalį, todėl mūsų kuriamos teorijos ir paaiškinimai yra viso labo tik spėjimai, atliekami nematant viso paveikslo? Arba galbūt pats sudėtingiausias iš visų klausimų: ar mūsų Visata yra amžina ir neturi jokių ribų? Tai reikštų, jog Didysis sprogimas iš tikrųjų buvo tik mažytis vyksmas, pasireiškęs nereikšmingoje begalinės Visatos srityje.

Visai įmanoma, jog nepriklausomai nuo to, kiek ilgai žmonija sugebės egzistuoti, mes niekada iš tikrųjų neišsiaiškinsime tokių klausimų, o tai galiausiai galėtų reikšti, kad mums tiesiog teks įtikėti savo kuriamomis teorijomis.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Visatos pradžia: ne Didysis sprogimas, o Didysis sąstingis?

Australijos fizikai pasišovė patikslinti Didžiojo sprogimo sąvoką: jį reikėtų įsivaizduoti kaip momentą, kai beformė visata staiga sustingo ir akimirksniu kristalizavosi į keturių dimensijų erdvėlaikį – tarytum beformis vanduo į ledą. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Tarptautinėje biologijos olimpiadoje lietuviai iškovojo sidabro ir bronzos medalius

Tarptautinėje biologijos olimpiadoje, liepos 17–24 dienomis įvykusioje Vietnamo sostinėje Hanojuje, Vilniaus licėjaus mokiniai Lukas Činčikas (mokytoja Alyda Daulenskienė) ir Jonas Černeckis (mokytojos Alyda Daulenskienė, Alma Čekauskienė) iškovojo sidabro medalius. skaityti »

Europos kosmoso agentūra atveria duris Lietuvos verslui

Lietuvos technologinės bendrovės kviečiamos domėtis kosminių technologijų kūrimu ir atvykti į Europos kosmoso agentūros (EKA) renginius. skaityti »

Mokytojams – 7 naujos neformaliojo švietimo programos

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) Edukacinės kompetencijos centras vasarą organizuoja kvalifikacijos tobulinimo mokyklą mokytojams. skaityti »

Mokiniai mokysis mąstyti kaip verslininkai

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtinta novatoriško verslumo ugdymo samprata. skaityti »

Norintieji studijuoti technologijos mokslus dažniausiai renkasi VGTU

Oficialiais Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, pasibaigus pirmajam pagrindinio bendrojo priėmimo etapui, šiemet studijuoti Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) norą išreiškė 13 217 abiturientų. skaityti »

MRU Karaliaus Sedžiongo instituto laukia malonios permainos

Jau šį rudenį Mykolo Romerio universiteto Karaliaus Sedžiongo institutas studentus bei socialinius partnerius planuoja pakviesti į moderniai atnaujintas patalpas. skaityti »

Šiais metais bendrajame priėmime į Lietuvos aukštąsias mokyklas dalyvauja beveik 28 tūkst. stojančiųjų

Kaip praneša Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), šiais metais prašymus priimti studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose užregistravo 33 598 asmenys. skaityti »

Kodėl verta rinktis studijas Lietuvoje?

Svajoji apie tarptautinę karjerą, tad net neabejoji, jog studijuoti vyksi į užsienį? Turime puikių naujienų – Lietuva – viena geriausių vietų siekti tarptautinės karjeros! skaityti »

MRU LAB lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados delegacija

Liepos 14 dieną MRU LAB lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados delegacija: ambasadorės pavaduotojas p. Howard T. Solomon, Politikos ir ekonomikos skyriaus vadovo pavaduotoja p. Diane Kohn ir kultūros atašė p. Althea Cawley-Murphree. skaityti »

4 klaidos, kurias daro abiturientai rinkdamiesi studijas

Jau liepos 19-ąją baigiasi pirmasis pagrindinio bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas etapas. Kaip neapsirikti priimant vieną svarbiausių sprendimų gyvenime? Jūsų dėmesiui – 4 didžiausios klaidos, kurias daro abiturientai, rinkdamiesi studijas. skaityti »