Armėnija siekia perimti Lietuvos patirtį modernizuojant švietimą ir mokslą

Publikuota: 2012 m. vasario 25 d. šeštadienis

Vasario 22 d. švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius priėmė Armėnijos švietimo ir mokslo ministrą Armeną Ašotjaną ir jo vadovaujamą delegaciją. Armėnijos mokslo politikos formuotojai ir universitetų vadovai domisi Lietuvos patirtimi modernizuojant švietimą ir mokslą ir įsiliejant į bendrą Europos Sąjungos erdvę.

„Džiaugiamės pradėdami naują dvišalio bendradarbiavimo etapą ir galėdami pasidalinti patirtimi“, – sveikindamas svečius sakė Gintaras Steponavičius. Ministras pristatė nuoseklias Lietuvos bendrojo ugdymo pastangas pereiti prie interaktyvaus mokymo pasitelkiant šviesolaidžio interneto skvarbą ir greitį, kuriais mūsų šalis pirmauja.

Armėnijos švietimo ir mokslo ministras pabrėžė, kad didelį impulsą dvišaliam bendradarbiavimui suteikė neseniai įvykęs Lietuvos švietimo ir mokslo vizitas Jerevane. „Armėnijai švietimo ir mokslo srityje ypač reikalinga Lietuvos patirtis ir pagalba, susijusi su eurointegracijos procesais“, – sakė Armenas Ašotjanas.

Svečiai iš Armėnijos išreiškė norą susipažinti su Lietuvos patirtimi įtvirtinant lietuvių kaip valstybinę kalbą liberalios ekonomikos sąlygomis, su studijų kokybės priežiūra ir medicinos studijomis, taip pat su šiuolaikinių technologijų diegimu Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose.

Armėnijos ir Lietuvos ministrai pasirašė dvišalę sutartį dėl bendradarbiavimo švietimo ir mokslo srityje. Dviejų šalių vyriausybių sutartyje numatoma remti tiesioginius ryšius tarp abiejų šalių švietimo ir mokslo institucijų, plėtoti tyrėjų, dėstytojų, mokytojų, studentų ir mokinių mainus, įgyvendinti bendrus mokslinių tyrimų projektus.

Tikimasi, kad vizito metu bus užmegzti tiesioginiai dvišaliai kontaktai ir gims naujos bendros iniciatyvos. Armėnijos švietimo ir mokslo ministras su delegacija lankysis Švietimo mainų paramos fonde, Studijų kokybės vertinimo centre, vienoje iš Vilniaus bendrojo ugdymo mokyklų, Lietuvos mokslų akademijoje, Valstybiniame studijų fonde, Vilniaus ir Mykolo Romerio universitetuose.

 

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »