Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Publikuota: 2017 m. kovo 20 d. pirmadienis

Prognozuojama, kad ateityje galios centrai stiprės nebe valstybėse, o pasaulio megamiestuose, kurie  jau dabar sparčiai auga ir kaip magnetai traukia kūrybingus ir naujoves kurti norinčius žmones. Singapūras, Honkongas, Londonas, Niujorkas, Los Andželas, San Franciskas, Dubajus – jie visi turi vieną bendrą bruožą: daugiau kaip 40 proc. žmonių yra atvažiavę į juos iš kitur.

„Sėkmingas žmonių prisitaikymas tokiuose miestuose labai priklauso nuo kūrybingumo bei išskirtinumo – gebėjimo kurti naujoves. Tad švietimui juose keliami papildomi tikslai formuoti bendruomeniškumą bei skatinti, palaikyti kūrybingumą. Būtent tokie miestai apibrėš ateities pažangaus piliečio charakteristikas, o konkurencija talentų pritraukimo srityje ateityje vyks tarp didžiųjų miestų, todėl lygiuosimės nebe į nacionalines švietimo sistemas, o į megapolių švietimo sprendimus“, – sako Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas.

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių: „Dabartinio jaunimo suvokimas yra visiškai kitoks nei mano kartos, kuriai priklauso ir daugelis dabartinių mokytojų. Mums reikėjo tokių dalykų kaip namas, butas, mašina, įvairūs daiktai. Dabar viskas pasikeitė: jauni žmonės sprendžia, kur jiems įdomu dirbti, kur geresnis socialinis tinklas, mašiną ar kitus retai naudojamus daiktus jis pasiskolina iš įvairių smulkių verslų, veikiančių dalijimosi ekonomikos principu“.

Jo teigimu, keičiantis technologijoms, nebegalima nuspėti kvalifikacijų, kurios bus reikalingos ir garantuos mūsų gyvenimą. Todėl svarbu nuolat keistis, mokytis bei sekti, kas vyksta pasaulyje, ir keisti pagal tai mokymo procesus. Taip pat keičiasi ir mokytojo vaidmuo: jis nebėra tik žinių teikėjas, nes vaikas pats jau gali susirasti labai daug informacijos, todėl svarbu išmokyti, kaip ta informacija naudotis ir ką su ja galima sukurti. Kai technologijos perima vis daugiau rutininių darbų, daugiausia dėmesio turime skirti kūrybiškumo ugdymui.

 „Verslas, politikai, visuomenė, mokytojai – visi turime sutarti, kokį Lietuvos norime matyti žmogų po XXI-ame amžiuje, kokių gebėjimų jam reikės, kokia turi būtų mūsų švietimo sistema, kokio mokytojo reikės, norint tokį žmogų išugdyti. Pramonininkai jau gerą penkmetį kalba apie tai, kad trijų pakopų švietimo sistemos sutvarkymas yra vienas pagrindinių darbų. Džiugu, kad diskusijų šia tema daugėja viešojoje erdvėje“, – sako LPK prezidentas.

Europos Komisija yra ne kartą įspėjusi, kad Lietuvos švietimo sistemos rezultatai prastėja, o pati sistema neefektyvi. Lietuvos rezultatai pagal Tarptautinio moksleivių vertinimo programą prastesni negu kitų Baltijos šalių, o prastai besimokančiųjų dalis per keletą pastarųjų metų labai išaugo. Nepaisant didelės tretinį išsilavinimą turinčių asmenų dalies, turimais duomenimis, aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas didėja.

„Žinoma, visoms reformos reikia reikia tinkamai pasirengti, jas vykdyti metodiškai. Tam reikės ir daug investicijų, bet tai yra pagrindinis dalykas, į ką dabar turi susikoncentruoti valstybė“, – teigia R. Dargis.

 Jis, kartu su kitais Lietuvos verslo tarybos nariais, dar šiemet kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę, siūlydami sprendimus švietimo srityje, leisiančius užtikrinti kokybišką mokslą ir pasaulinėje rinkoje konkurencingas studijas Lietuvoje.

Šaltinis: Lietuvos pramonininkų konfederacija
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

VDU ir LEU pasirašys integracijos sutartį

Vasario 6 d., pirmadienį, 11.30 val. bus pasirašyta VDU ir LEU integracijos sutartis. skaityti »

Kviečiame susipažinti su LEU studentų ir dėstytojų sukurtais interaktyviais žemėlapiais

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentai ir dėstytojai aktyviai taiko geografines informacines sistemas (GIS), kuria ir viešina interaktyvius žemėlapius skaityti »

VU genetikai siūlo naują vėžio diagnostikos metodą

„Vėžio prigimtį, vystymosi mechanizmus tyrinėju daugelį metų, bet molekuliniu lygmeniu pradėjome dirbti ne taip ir seniai“, – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Sonata Jarmalaitė. skaityti »

VGTU studento komanda sukūrė virtualų „Tesla Motors“ gigafabriką

Vilniuje fejerverkais ir perkirpta raudona juostele pažymėtas JAV elektromobilių gamintojo „Tesla Motors“ gigafabriko atidarymas. skaityti »

VU Gyvybės mokslų centras – tarp geriausių pasaulio architektūros projektų

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro projektas susilaukė pasaulio žiniasklaidos dėmesio – prestižinio architektūros žurnalo „ArchDaily” konkurse jis nominuotas geriausio 2017 m. kultūros objekto kategorijoje. skaityti »

Kauno studentai sukūrė autonominio vežimėlio oro uostui prototipą

Oro uostą, kuriame skubančių žmonių – mažiau, eilės – trumpesnės, o kelioniniai lagaminai patys pasiekia bagažo atidavimo punktą, šiandien įsivaizduoti sunku. skaityti »

VGTU inžinerijos licėjaus mokiniai pasiekė Lietuvos rekordą

2017 m. sausio 26 d., VGTU inžinerijos licėjaus 1-4 klasių mokiniai pasiekė Lietuvos rekordą – sužaidė didžiausiame šachmatų turnyre Lietuvoje. skaityti »

Stojantiesiems į aukštąsias mokyklas keliama priėmimo kartelė

Kaip numatyta 2016 m. priimtame Mokslo ir studijų įstatyme, Švietimo ir mokslo ministerija pirmą kartą nustato mažiausią konkursinį balą stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas. skaityti »

KTU subūrė Europos inovatyvių universitetų vadovus

Kauno technologijos universitetas (KTU) dalinasi patirtimi su giminingomis užsienio aukštojo mokslo įstaigomis. skaityti »

Kurdami skiauteručius mokslininkai garsina Lietuvą

Aleksandro Stulginskio universiteto profesoriai Simas Gliožeris ir Alfonsas Sigitas Tamošiūnas, kurdami naujas dekoratyvinių augalų veisles, garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje. skaityti »