Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Publikuota: 2017 m. kovo 20 d. pirmadienis

Prognozuojama, kad ateityje galios centrai stiprės nebe valstybėse, o pasaulio megamiestuose, kurie  jau dabar sparčiai auga ir kaip magnetai traukia kūrybingus ir naujoves kurti norinčius žmones. Singapūras, Honkongas, Londonas, Niujorkas, Los Andželas, San Franciskas, Dubajus – jie visi turi vieną bendrą bruožą: daugiau kaip 40 proc. žmonių yra atvažiavę į juos iš kitur.

„Sėkmingas žmonių prisitaikymas tokiuose miestuose labai priklauso nuo kūrybingumo bei išskirtinumo – gebėjimo kurti naujoves. Tad švietimui juose keliami papildomi tikslai formuoti bendruomeniškumą bei skatinti, palaikyti kūrybingumą. Būtent tokie miestai apibrėš ateities pažangaus piliečio charakteristikas, o konkurencija talentų pritraukimo srityje ateityje vyks tarp didžiųjų miestų, todėl lygiuosimės nebe į nacionalines švietimo sistemas, o į megapolių švietimo sprendimus“, – sako Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas.

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių: „Dabartinio jaunimo suvokimas yra visiškai kitoks nei mano kartos, kuriai priklauso ir daugelis dabartinių mokytojų. Mums reikėjo tokių dalykų kaip namas, butas, mašina, įvairūs daiktai. Dabar viskas pasikeitė: jauni žmonės sprendžia, kur jiems įdomu dirbti, kur geresnis socialinis tinklas, mašiną ar kitus retai naudojamus daiktus jis pasiskolina iš įvairių smulkių verslų, veikiančių dalijimosi ekonomikos principu“.

Jo teigimu, keičiantis technologijoms, nebegalima nuspėti kvalifikacijų, kurios bus reikalingos ir garantuos mūsų gyvenimą. Todėl svarbu nuolat keistis, mokytis bei sekti, kas vyksta pasaulyje, ir keisti pagal tai mokymo procesus. Taip pat keičiasi ir mokytojo vaidmuo: jis nebėra tik žinių teikėjas, nes vaikas pats jau gali susirasti labai daug informacijos, todėl svarbu išmokyti, kaip ta informacija naudotis ir ką su ja galima sukurti. Kai technologijos perima vis daugiau rutininių darbų, daugiausia dėmesio turime skirti kūrybiškumo ugdymui.

 „Verslas, politikai, visuomenė, mokytojai – visi turime sutarti, kokį Lietuvos norime matyti žmogų po XXI-ame amžiuje, kokių gebėjimų jam reikės, kokia turi būtų mūsų švietimo sistema, kokio mokytojo reikės, norint tokį žmogų išugdyti. Pramonininkai jau gerą penkmetį kalba apie tai, kad trijų pakopų švietimo sistemos sutvarkymas yra vienas pagrindinių darbų. Džiugu, kad diskusijų šia tema daugėja viešojoje erdvėje“, – sako LPK prezidentas.

Europos Komisija yra ne kartą įspėjusi, kad Lietuvos švietimo sistemos rezultatai prastėja, o pati sistema neefektyvi. Lietuvos rezultatai pagal Tarptautinio moksleivių vertinimo programą prastesni negu kitų Baltijos šalių, o prastai besimokančiųjų dalis per keletą pastarųjų metų labai išaugo. Nepaisant didelės tretinį išsilavinimą turinčių asmenų dalies, turimais duomenimis, aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas didėja.

„Žinoma, visoms reformos reikia reikia tinkamai pasirengti, jas vykdyti metodiškai. Tam reikės ir daug investicijų, bet tai yra pagrindinis dalykas, į ką dabar turi susikoncentruoti valstybė“, – teigia R. Dargis.

 Jis, kartu su kitais Lietuvos verslo tarybos nariais, dar šiemet kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę, siūlydami sprendimus švietimo srityje, leisiančius užtikrinti kokybišką mokslą ir pasaulinėje rinkoje konkurencingas studijas Lietuvoje.

Šaltinis: Lietuvos pramonininkų konfederacija
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Stipriausi Lietuvos universitetai imasi atsakomybės gerinti studijų kokybę ir didinti mokslo pažangą

Keturių šalies aukštųjų mokyklų vadovai pasirašė ketinimų protokolą įkurti Universitetų pažangos konferenciją (UPK). skaityti »

Pažymiai neatspindi tikrojo mokinių talento ir jų gabumų

Siekti kuo aukštesnio įvertinimo šiandienėje švietimo sistemoje jau tapo įprasta. Dešimtukas ar kitas teigiamas pažymys, daugelio nuomone, parodo ir įprasmina vaiko gabumus bei pastangas siekiant mokslo aukštumų. skaityti »

Valstybės finansavimas mokslui bus aiškiau susietas su rezultatais

Tikslinamas mokslo ir studijų finansavimo modelis, pagal jį valstybės finansavimas mokslo institucijoms labiau priklausys nuo rezultatų. skaityti »

Mokslininkas iš Vokietijos supažindino su naujausiais informatikos tyrimų metodais švietimo srityje

Spaudoje daugėja pranešimų, pamąstymų apie informatikos mokymo atnaujinimą Lietuvos mokyklose, apie technines galimybes. skaityti »

VU mokslininkų sukurtas prietaisas gali padėti laiku pastebėti širdies ligas

Remiantis statistika, Lietuva patenka tarp tų Europos Sąjungos šalių, kuriose mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra vienas didžiausių. skaityti »

Profesinis mokymas atsinaujina: mokytojai stažuosis verslo įmonėse

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia profesinio mokymo įstaigas, darbdavių asociacijas teikti paraiškas profesijos mokytojų technologinėms kompetencijoms tobulinti. skaityti »

Stresas yra neatsiejama gyvenimo dalis, būtina pažangos ir tobulėjimo sąlyga

Sausio mėnesis studentams primena ne tik apie didžiausių metų švenčių pabaigą, bet ir egzaminų sesijos pradžią. Net ir patiems gabiausiems studentams ilgos atsiskaitymų savaitės kelia nerimą, stresą ir nuovargį. skaityti »

Ministrė J. Petrauskienė: aukštųjų mokyklų tinklo konsolidacija – prielaida kilti dėstytojų atlyginimams

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė susitiko su Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) atstovais. skaityti »

MRU Teisės fakultetas padės kelti advokatų ir advokatų padėjėjų kvalifikaciją

Mykolo Romerio universitetas (MRU) tapo pirmąja institucija, kurią Lietuvos advokatūra akreditavo kaip galinčią vykdyti Advokatūros pripažįstamus kvalifikacijos kėlimo mokymus advokatams bei advokatų padėjėjams. skaityti »

VU bioinformatikų sukurtiems modeliams pasaulyje nebuvo lygių

VU Gyvybės mokslų centro bioinformatikai triumfavo pernai vykusiame konkurse CAPRI (angl. Critical Assessment of Predicted Interactions). skaityti »