Šiuo metu Lietuvoje yra apie 40 trečiojo amžiaus universitetų, kuriuose mokosi apie 6000 vyresnio amžiaus žmonių. Apie šių universitetų veiklos patirtį, meninės krypties programas diskutuojama šiandien Kretingoje vykstančioje Respublikinėje trečiojo amžiaus universitetų konferencijoje „Darykime tai, kuo tikime, tikėkime tuo, ką darome“.

„Matome, jog neformalaus mokymosi paslaugų paklausa auga. Neformalus mokymasis prisideda prie saviraiškos skatinimo, asmenybės tobulėjimo, gyvenimo kokybės gerinimo. Išskirtinę vietą neformaliajame švietime užima trečiojo amžiaus asmenų mokymas. Tobulinti bendrąsias kompetencijas, įgyti naujų įgūdžių, realizuoti savo poreikius ir plėtoti interesus vyresnio amžiaus asmenys gali trečiojo amžiaus universitetuose, – sakė konferencijoje dalyvaujanti švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė. – Šių universitetų reikalingumą rodo nuolat augantis jų skaičius“.

Lietuvoje veikiantys universitetai skiriasi tiek savo dydžiu, tiek organizaciniu statusu. Dalis veikia savarankiškai, dalis prie švietimo centrų, kolegijų ar universitetų.

Suaugusiųjų švietimo tyrimas, atliktas prieš keletą metų, parodė, jog motyvaciją lavintis turi 22 % vyresnio amžiaus žmonių, kurie sudarė beveik 200 000 potencialių besimokančiųjų. Kaip pažymėjo viceministrė, apskritai augant vyresnio amžiaus asmenų skaičiui, trečiojo amžiaus universitetai turi didžiulį potencialą plėsti savo veiklą.

Švietimo ir mokslo ministerija remia trečiojo amžiaus universitetų veiklą. Ministerijai pavaldžių institucijų vykdomuose projektuose 2013–2014 metais mokėsi daugiau nei 1000 trečiojo amžiaus asmenų. Mokymai surengti pagal 6 modulius: sveikos gyvensenos, teisinio raštingumo, meninio ugdymo, pilietinio suaugusiųjų švietimo, finansinio suaugusiųjų švietimo, kompiuterinio raštingumo. Keturiasdešimt devyni asmenys, dirbantys trečiojo amžiaus universitetų administracijose, dalyvavo kvalifikacijos kėlimo kursuose.