Auga trečiojo amžiaus universitetų klausytojų skaičius

Publikuota: 2014 m. balandžio 25 d. penktadienis

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 40 trečiojo amžiaus universitetų, kuriuose mokosi apie 6000 vyresnio amžiaus žmonių. Apie šių universitetų veiklos patirtį, meninės krypties programas diskutuojama šiandien Kretingoje vykstančioje Respublikinėje trečiojo amžiaus universitetų konferencijoje „Darykime tai, kuo tikime, tikėkime tuo, ką darome“.

„Matome, jog neformalaus mokymosi paslaugų paklausa auga. Neformalus mokymasis prisideda prie saviraiškos skatinimo, asmenybės tobulėjimo, gyvenimo kokybės gerinimo. Išskirtinę vietą neformaliajame švietime užima trečiojo amžiaus asmenų mokymas. Tobulinti bendrąsias kompetencijas, įgyti naujų įgūdžių, realizuoti savo poreikius ir plėtoti interesus vyresnio amžiaus asmenys gali trečiojo amžiaus universitetuose, – sakė konferencijoje dalyvaujanti švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė. – Šių universitetų reikalingumą rodo nuolat augantis jų skaičius“.

Lietuvoje veikiantys universitetai skiriasi tiek savo dydžiu, tiek organizaciniu statusu. Dalis veikia savarankiškai, dalis prie švietimo centrų, kolegijų ar universitetų.

Suaugusiųjų švietimo tyrimas, atliktas prieš keletą metų, parodė, jog motyvaciją lavintis turi 22 % vyresnio amžiaus žmonių, kurie sudarė beveik 200 000 potencialių besimokančiųjų. Kaip pažymėjo viceministrė, apskritai augant vyresnio amžiaus asmenų skaičiui, trečiojo amžiaus universitetai turi didžiulį potencialą plėsti savo veiklą.

Švietimo ir mokslo ministerija remia trečiojo amžiaus universitetų veiklą. Ministerijai pavaldžių institucijų vykdomuose projektuose 2013–2014 metais mokėsi daugiau nei 1000 trečiojo amžiaus asmenų. Mokymai surengti pagal 6 modulius: sveikos gyvensenos, teisinio raštingumo, meninio ugdymo, pilietinio suaugusiųjų švietimo, finansinio suaugusiųjų švietimo, kompiuterinio raštingumo. Keturiasdešimt devyni asmenys, dirbantys trečiojo amžiaus universitetų administracijose, dalyvavo kvalifikacijos kėlimo kursuose.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »