Aukštųjų mokyklų priežiūros tvarka pabrėžia prievolę informuoti visuomenę

Publikuota: 2012 m. lapkričio 29 d. ketvirtadienis

Vyriausybė patvirtino aukštųjų mokyklų veiklos valstybinės priežiūros tvarką. Jos paskirtis – stebėti švietimo ir mokslo prieinamumą ir kokybę, skatinti aukštąsias mokyklas tobulėti, jas konsultuoti ir vertinti jų veiklą. Nuolatinė stebėsena leis įvertinti sisteminių pokyčių aukštajame moksle eigą ir kreipti ją tinkama linkme.

„Pirmą kartą patvirtinta sisteminės priežiūros tvarka užtikrins geresnę sąveiką tarp aukštųjų mokyklų, visuomenės ir valdžios institucijų siekiant kuo geresnės studijų kokybės. Mokslo ir studijų įstatyme nustatyta ne tik aukštųjų mokyklų autonomija, bet ir jų atsakomybė bei atskaitomybė visuomenei. Priežiūros tvarka detaliai apibrėžia konkrečius mechanizmus, kuriais valstybė, vertindama, konsultuodama, stebėdama pažangą, inicijuodama diskusijas, padės aukštosioms mokykloms įvertinti esamą studijų ir mokslo kokybės būklę, identifikuoti būdus jai gerinti bei pasinaudoti turima autonomija siekiant kokybės tikslų“, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

Kaip pabrėžia švietimo ir mokslo viceministrė, svarbiausi tikslai, kurių šiuo metu turėtų siekti aukštosios mokyklos, – tai perėjimas nuo išorinės kokybės kontrolės prie visavertės universitetų ir kolegijų atsakomybės patiems vertinant, prižiūrint ir užtikrinant savo institucijoje vykdomų studijų kokybę, sprendžiant dėl priemonių, kaip pagerinti studijų procesą. Šio proceso sėkmė labai priklauso nuo glaudaus universitetų ir kolegijų administracijos bei dėstytojų bendradarbiavimo su studentais, socialinių partnerių įtraukimo bei visuomenės informavimo. Valstybės kontrolė, vertindama universitetuose vykdomas studijų programas, taip pat nurodė būtent šiuos atsakomybės bei atskaitomybės už studijų kokybę bruožus, ypač pabrėždama neklaidinantį ir tikslų visuomenės informavimą.

Priežiūros tvarka identifikuoja jau veikiančius ir nustato naujus instrumentus, kuriais valstybė stebi ir prižiūri aukštųjų mokyklų veiklą ir studijų kokybę: tai aukštųjų mokyklų išorinis vertinimas ir akreditavimas, ekspertų pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena, priežiūra, ar laikomasi galiojančių teisės aktų, konsultavimas dėl naujai priimtų teisės aktų įgyvendinimo būdų. Tvarka nustato, kad gavusi signalų apie nederamą aukštosios mokyklos veiklą, Švietimo ir mokslo ministerija galės inicijuoti tikslinį aukštosios mokyklos ar jos akademinių padalinių vertinimą, kurio rezultatai ir rekomendacijos bus skelbiami viešai, ir priimti sprendimą dėl leidimo vykdyti studijas.

Tvarkoje numatyta visuomenę, visas suinteresuotas šalis bei akademines bendruomenes sutelkti į viešą kasmetinę diskusiją-forumą apie aukštojo mokslo kokybę bei būdus jai tobulinti. Forume numatoma pristatyti aukštųjų mokyklų pažangos apibendrinimą, metinę mokslo ir studijų būklės apžvalgą, priėmimo į aukštąsias mokyklas analizę bei kitus su studijų kokybės klausimais susijusius tyrimus.

Aukštųjų mokyklų veiklos valstybinę priežiūrą vykdo Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokslo taryba, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, Studijų kokybės vertinimo centras, Aukštojo mokslo taryba ir kitos institucijos.

Sąlygas nustatyti sisteminę priežiūros tvarką sudarė pavasarį pakoreguotas Mokslo ir studijų įstatymas.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

SMK pristatė naujausią nacionalinio masto iniciatyvą Lietuvos jaunimui „Kūrėjų karta“

Tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2017“ SMK pristatė naujausią nacionalinio masto iniciatyvą Lietuvos jaunimui „Kūrėjų karta“. skaityti »

Ekspertai: Lietuvos mokslo taryba diskriminuoja socialinius mokslus

Lietuvos mokslo tarybos (LMT) keliami reikalavimai eliminuoja šalies socialinių mokslų atstovus iš mokslo tyrimų finansavimo. skaityti »

KTU studijų prorektorė J. Šiugždinienė: konkuruodami tarpusavyje, pralaimime kovą tarptautinėje aukštojo mokslo erdvėje

Jau visi pavargo nuo diskusijų apie universitetų susijungimus – belieka laukti Vyriausybės politinės valios kuo greičiau priimti racionalius sprendimus. skaityti »

Didžiausioje Lietuvos mokslinių tyrimų įstaigoje tobulinamas atominių jėgų mikroskopas

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkai sukūrė unikalų būdą didesne sparta gauti atominių jėgų mikroskopo vaizdus. skaityti »

SMK plečia tarptautinį bendradarbiavimą

Socialinių mokslų kolegija, siekdama suteikti SMK bendruomenės nariams kuo įvairesnės globalios patirties, užmezgė ryšius su žinomomis ir gerai vertinamomis institucijomis Lotynų Amerikoje, Azijoje, Balkanų ir kitose Europos šalyse. skaityti »

Ar lengva būti jaunuoju mokslininku Lietuvoje?

Viešojoje erdvėje nuolat pasigirsta diskusijos apie į užsienį „nutekančius“ jaunuosius Lietuvos protus. skaityti »

Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka leis efektyviau panaudoti mokslui ir studijoms skiriamas lėšas

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė susitiko su Lietuvos studentų sąjungos tarybos atstovais. skaityti »

Bus tariamasi dėl mokytojų rengimo koncepcijos

Švietimo ir mokslo ministerijoje bus aptariami ir apibendrinti šiuo metu akademinėje aplinkoje bei švietimo visuomenėje diskutuojami siūlymai dėl Nacionalinės mokytojų rengimo koncepcijos nuostatų. skaityti »

Paskirtos šešios Lietuvos mokslo premijos

Geriausiems mokslininkams paskirtos šešios 2016 m. Lietuvos mokslo premijos. skaityti »

Kodėl ambicingiems studentams reikalingi karjeros mentoriai?

Kiekvieno asmens karjeroje mentoriaus vaidmuo kuria didžiulę vertę. Žmogus savo gyvenime turėjęs mentorių yra labiau motyvuotas, daug greičiau ir sėkmingiau adaptuojasi darbo rinkoje, jam lengviau sekasi užmegzti naujas pažintis. skaityti »