Aukštųjų mokyklų priežiūros tvarka pabrėžia prievolę informuoti visuomenę

Publikuota: 2012 m. lapkričio 29 d. ketvirtadienis

Vyriausybė patvirtino aukštųjų mokyklų veiklos valstybinės priežiūros tvarką. Jos paskirtis – stebėti švietimo ir mokslo prieinamumą ir kokybę, skatinti aukštąsias mokyklas tobulėti, jas konsultuoti ir vertinti jų veiklą. Nuolatinė stebėsena leis įvertinti sisteminių pokyčių aukštajame moksle eigą ir kreipti ją tinkama linkme.

„Pirmą kartą patvirtinta sisteminės priežiūros tvarka užtikrins geresnę sąveiką tarp aukštųjų mokyklų, visuomenės ir valdžios institucijų siekiant kuo geresnės studijų kokybės. Mokslo ir studijų įstatyme nustatyta ne tik aukštųjų mokyklų autonomija, bet ir jų atsakomybė bei atskaitomybė visuomenei. Priežiūros tvarka detaliai apibrėžia konkrečius mechanizmus, kuriais valstybė, vertindama, konsultuodama, stebėdama pažangą, inicijuodama diskusijas, padės aukštosioms mokykloms įvertinti esamą studijų ir mokslo kokybės būklę, identifikuoti būdus jai gerinti bei pasinaudoti turima autonomija siekiant kokybės tikslų“, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

Kaip pabrėžia švietimo ir mokslo viceministrė, svarbiausi tikslai, kurių šiuo metu turėtų siekti aukštosios mokyklos, – tai perėjimas nuo išorinės kokybės kontrolės prie visavertės universitetų ir kolegijų atsakomybės patiems vertinant, prižiūrint ir užtikrinant savo institucijoje vykdomų studijų kokybę, sprendžiant dėl priemonių, kaip pagerinti studijų procesą. Šio proceso sėkmė labai priklauso nuo glaudaus universitetų ir kolegijų administracijos bei dėstytojų bendradarbiavimo su studentais, socialinių partnerių įtraukimo bei visuomenės informavimo. Valstybės kontrolė, vertindama universitetuose vykdomas studijų programas, taip pat nurodė būtent šiuos atsakomybės bei atskaitomybės už studijų kokybę bruožus, ypač pabrėždama neklaidinantį ir tikslų visuomenės informavimą.

Priežiūros tvarka identifikuoja jau veikiančius ir nustato naujus instrumentus, kuriais valstybė stebi ir prižiūri aukštųjų mokyklų veiklą ir studijų kokybę: tai aukštųjų mokyklų išorinis vertinimas ir akreditavimas, ekspertų pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena, priežiūra, ar laikomasi galiojančių teisės aktų, konsultavimas dėl naujai priimtų teisės aktų įgyvendinimo būdų. Tvarka nustato, kad gavusi signalų apie nederamą aukštosios mokyklos veiklą, Švietimo ir mokslo ministerija galės inicijuoti tikslinį aukštosios mokyklos ar jos akademinių padalinių vertinimą, kurio rezultatai ir rekomendacijos bus skelbiami viešai, ir priimti sprendimą dėl leidimo vykdyti studijas.

Tvarkoje numatyta visuomenę, visas suinteresuotas šalis bei akademines bendruomenes sutelkti į viešą kasmetinę diskusiją-forumą apie aukštojo mokslo kokybę bei būdus jai tobulinti. Forume numatoma pristatyti aukštųjų mokyklų pažangos apibendrinimą, metinę mokslo ir studijų būklės apžvalgą, priėmimo į aukštąsias mokyklas analizę bei kitus su studijų kokybės klausimais susijusius tyrimus.

Aukštųjų mokyklų veiklos valstybinę priežiūrą vykdo Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokslo taryba, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, Studijų kokybės vertinimo centras, Aukštojo mokslo taryba ir kitos institucijos.

Sąlygas nustatyti sisteminę priežiūros tvarką sudarė pavasarį pakoreguotas Mokslo ir studijų įstatymas.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

R. Dargis: „Dabar galėsime dar labiau paskatinti užsienyje studijuojančius sugrįžti į Lietuvą“

Spalio 14 d. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir VšĮ „Global Lithuanian Leaders“ (GLL) pasirašė bendradarbiavimo sutartį. skaityti »

Seimo Pirmininkė pasveikino Lietuvos edukologijos universitetą su 80 metų veiklos jubiliejumi

Minint Lietuvos edukologijos universiteto 80-ies metų jubiliejų, Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė šia proga pasveikino universiteto rektorių Algirdą Gaižutį ir visą universiteto bendruomenę. skaityti »

Kokių permainų reikia mokslui ir studijoms Lietuvoje?

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), per metus atlikęs keliolika tyrimų, spalio 14 d. renginyje „Mokslas ir studijos Lietuvoje: žvelgiantiems giliau“ pristatė permainas, šiandien reikalingas mokslui ir studijoms Lietuvoje. skaityti »

Verslininkai taps universitetų partneriais

Verslas visada yra dinamiškesnis, o universitetai konservatoriškesni. Kaip suderinti šiuos prieštaravimus ir abiejų pusių interesus, sprendžiant IT specialistų trūkumo problemą, tarėsi Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovai. skaityti »

VU Biotechnologijos institutas švenčia 40 metų sukaktį

Minėdamas 40 metų sukaktį, spalio 15 d. Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutas rengia konferenciją „Biotechnologija Lietuvoje: 40 metų mokslo ir verslo partnerystei“, kurioje mokslininkai dalysis sėkmės istorijomis, apžvelgs ateities iššūkius ir perspektyvas. skaityti »

ŠMKK apsisprendė, koks studentas turėtų būti laikomas gerai besimokančiu

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) spalio 14 d. posėdyje svarstė pasiūlymus dėl Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 70 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 70(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3377. skaityti »

Paskirtos valstybinės Kazimiero Būgos stipendijos

Švietimo ir mokslo ministerija skiria Kazimiero Būgos stipendijas užsienyje veikiančių lituanistikos centrų studentams. 2015–2016 mokslo metais Lietuvos valstybines stipendijas gaus šeši studentai, studijuojantys lietuvių kalbą Čekijos, Lenkijos, Prancūzijos, Vengrijos ir Vokietijos universitetuose. skaityti »

Pasauliniame reitinge – VDU šuolis aukštyn

VDU Ekonomikos ir vadybos fakultetas sulaukė tarptautinio pripažinimo ir pagerino savo poziciją pasauliniame verslo universitetų ir mokyklų reitinge „Eduniversal“ – fakultetui pirmą kartą skirtas aukštas trijų palmės lapelių reitingas. skaityti »

Du iš trijų turtingiausių lietuvių savo vaikams karjeros linki Lietuvoje

SEB banko duomenimis, 48 proc. didžiausią turtą valdančių Baltijos šalių gyventojų norėtų, kad jų vaikai karjeros siektų užsienyje. Visgi Lietuvoje to pageidautų tik trečdalis (32 proc.) didelį turtą valdančių žmonių. skaityti »

MRU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Bogoros universitetu iš Indonezijos

Spalio 13 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) vyko iškilmingas MRU ir Bogoro žemės ūkio universiteto (Indonezija) bendradarbiavimo sutarties pasirašymas. skaityti »