Aukštųjų mokyklų priežiūros tvarka pabrėžia prievolę informuoti visuomenę

Publikuota: 2012 m. lapkričio 29 d. ketvirtadienis

Vyriausybė patvirtino aukštųjų mokyklų veiklos valstybinės priežiūros tvarką. Jos paskirtis – stebėti švietimo ir mokslo prieinamumą ir kokybę, skatinti aukštąsias mokyklas tobulėti, jas konsultuoti ir vertinti jų veiklą. Nuolatinė stebėsena leis įvertinti sisteminių pokyčių aukštajame moksle eigą ir kreipti ją tinkama linkme.

„Pirmą kartą patvirtinta sisteminės priežiūros tvarka užtikrins geresnę sąveiką tarp aukštųjų mokyklų, visuomenės ir valdžios institucijų siekiant kuo geresnės studijų kokybės. Mokslo ir studijų įstatyme nustatyta ne tik aukštųjų mokyklų autonomija, bet ir jų atsakomybė bei atskaitomybė visuomenei. Priežiūros tvarka detaliai apibrėžia konkrečius mechanizmus, kuriais valstybė, vertindama, konsultuodama, stebėdama pažangą, inicijuodama diskusijas, padės aukštosioms mokykloms įvertinti esamą studijų ir mokslo kokybės būklę, identifikuoti būdus jai gerinti bei pasinaudoti turima autonomija siekiant kokybės tikslų“, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

Kaip pabrėžia švietimo ir mokslo viceministrė, svarbiausi tikslai, kurių šiuo metu turėtų siekti aukštosios mokyklos, – tai perėjimas nuo išorinės kokybės kontrolės prie visavertės universitetų ir kolegijų atsakomybės patiems vertinant, prižiūrint ir užtikrinant savo institucijoje vykdomų studijų kokybę, sprendžiant dėl priemonių, kaip pagerinti studijų procesą. Šio proceso sėkmė labai priklauso nuo glaudaus universitetų ir kolegijų administracijos bei dėstytojų bendradarbiavimo su studentais, socialinių partnerių įtraukimo bei visuomenės informavimo. Valstybės kontrolė, vertindama universitetuose vykdomas studijų programas, taip pat nurodė būtent šiuos atsakomybės bei atskaitomybės už studijų kokybę bruožus, ypač pabrėždama neklaidinantį ir tikslų visuomenės informavimą.

Priežiūros tvarka identifikuoja jau veikiančius ir nustato naujus instrumentus, kuriais valstybė stebi ir prižiūri aukštųjų mokyklų veiklą ir studijų kokybę: tai aukštųjų mokyklų išorinis vertinimas ir akreditavimas, ekspertų pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena, priežiūra, ar laikomasi galiojančių teisės aktų, konsultavimas dėl naujai priimtų teisės aktų įgyvendinimo būdų. Tvarka nustato, kad gavusi signalų apie nederamą aukštosios mokyklos veiklą, Švietimo ir mokslo ministerija galės inicijuoti tikslinį aukštosios mokyklos ar jos akademinių padalinių vertinimą, kurio rezultatai ir rekomendacijos bus skelbiami viešai, ir priimti sprendimą dėl leidimo vykdyti studijas.

Tvarkoje numatyta visuomenę, visas suinteresuotas šalis bei akademines bendruomenes sutelkti į viešą kasmetinę diskusiją-forumą apie aukštojo mokslo kokybę bei būdus jai tobulinti. Forume numatoma pristatyti aukštųjų mokyklų pažangos apibendrinimą, metinę mokslo ir studijų būklės apžvalgą, priėmimo į aukštąsias mokyklas analizę bei kitus su studijų kokybės klausimais susijusius tyrimus.

Aukštųjų mokyklų veiklos valstybinę priežiūrą vykdo Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokslo taryba, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, Studijų kokybės vertinimo centras, Aukštojo mokslo taryba ir kitos institucijos.

Sąlygas nustatyti sisteminę priežiūros tvarką sudarė pavasarį pakoreguotas Mokslo ir studijų įstatymas.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

KTU studijuojantis šimtukininkas artėja prie svajonės išsipildymo – susitiko su NASA atstovu

Jei ko nors labai trokšti, svajonės pradeda pildytis. Šią tiesą savo pavyzdžiu patvirtina vienas talentingiausių šių metų abiturientų Kristijonas Kerekeš skaityti »

Žmogaus gerovės ir raidos tyrimų proveržiui – HUMRE infrastruktūra

Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas naujus mokslo metus pradėjo atnaujinęs mokslo ir studijų reikmėms skirtą bazę. skaityti »

Konkurso „Teismas gina žmones“ startas: kaip šiemet vaikai nupieš teismą?

Prasideda antrasis Nacionalinės teismų administracijos organizuojamasLietuvos moksleivių piešinių konkursas „Teismas ginas žmones“. skaityti »

LEU studento iš Gruzijos planuose – stiprinti gimtosios šalies ir Lietuvos draugystę

Lietuvos edukologijos universitete (LEU) žinių siekia įvairių tautybių studentai. Čia iš Gruzijos atvykęs Giorgis Kobachidzė studijuoja švietimo įstaigų vadybą ir administravimą jau antrame magistrantūros studijų kurse, puikiai kalba lietuviškai, o jo ateities planuose – sustiprinti Lietuvos ir Gruzijos draugystę. skaityti »

VU tapo nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos plėtros ir įgyvendinimo projekto partneriu

Lietuvos mokslo akademija (LMA) paskelbė atrinktus nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos plėtros ir įgyvendinimo projekto partnerius. skaityti »

VDU rektoriaus inauguracijoje – simboliai ir ritualai

Rugsėjo 11 d., 13 val., Vytauto Didžiojo universiteto didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28) vyks iškilminga septynioliktojo VDU rektoriaus, profesoriaus Juozo Augučio, inauguracija. skaityti »

Tarptautinėje „Google“ mokslo mugėje – jaunoji tyrėja iš Lietuvos

16-metė vilnietė Laura Steponavičiūtė pirmą kartą šalies istorijoje pateko į „Google“ rengiamos mokslo mugės („Google Science Fair“) finalą. Finale, vyksiančiame rugsėjo 21–22 dienomis Kalifornijoje, varžysis 20 jaunųjų mokslininkų iš viso pasaulio. skaityti »

Populiariuose chemijos žurnaluose – VU mokslininkų darbai

Vasarą Vilniaus universiteto mokslininkų grupė publikavo du straipsnius itin aukšto reitingo žurnaluose „Journal of American Chemical Society“ ir „Chemistry – A European Journal“. skaityti »

Lietuvoje pradės veikti jungtinis universitetų klasteris

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pritarė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriaus prof. Juozo Augučio pasiūlytam universitetų bendradarbiavimo modeliui – universitetų klasterių kūrimui, kuriame dalyvautų VDU, Lietuvos edukologijos ir Šiaulių universitetai. skaityti »

KTU kuriamos išmaniosios medžiagos: nuo savaime judančių „Lego“ kaladėlių iki pačių tiksliausių palydovų

Sunku patikėti, kad daiktai gali tiksliai judėti plokštumoje be aiškios priežasties, be variklių veikti pjezoelektriniai žaislai ar paprasti automobiliukai, jau neminint judančių netradicinių robotų. Tai įrengimai, kuriuose naudojamos „sumanios“ medžiagos. skaityti »