Vyriausybė patvirtino aukštųjų mokyklų veiklos valstybinės priežiūros tvarką. Jos paskirtis – stebėti švietimo ir mokslo prieinamumą ir kokybę, skatinti aukštąsias mokyklas tobulėti, jas konsultuoti ir vertinti jų veiklą. Nuolatinė stebėsena leis įvertinti sisteminių pokyčių aukštajame moksle eigą ir kreipti ją tinkama linkme.

„Pirmą kartą patvirtinta sisteminės priežiūros tvarka užtikrins geresnę sąveiką tarp aukštųjų mokyklų, visuomenės ir valdžios institucijų siekiant kuo geresnės studijų kokybės. Mokslo ir studijų įstatyme nustatyta ne tik aukštųjų mokyklų autonomija, bet ir jų atsakomybė bei atskaitomybė visuomenei. Priežiūros tvarka detaliai apibrėžia konkrečius mechanizmus, kuriais valstybė, vertindama, konsultuodama, stebėdama pažangą, inicijuodama diskusijas, padės aukštosioms mokykloms įvertinti esamą studijų ir mokslo kokybės būklę, identifikuoti būdus jai gerinti bei pasinaudoti turima autonomija siekiant kokybės tikslų“, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

Kaip pabrėžia švietimo ir mokslo viceministrė, svarbiausi tikslai, kurių šiuo metu turėtų siekti aukštosios mokyklos, – tai perėjimas nuo išorinės kokybės kontrolės prie visavertės universitetų ir kolegijų atsakomybės patiems vertinant, prižiūrint ir užtikrinant savo institucijoje vykdomų studijų kokybę, sprendžiant dėl priemonių, kaip pagerinti studijų procesą. Šio proceso sėkmė labai priklauso nuo glaudaus universitetų ir kolegijų administracijos bei dėstytojų bendradarbiavimo su studentais, socialinių partnerių įtraukimo bei visuomenės informavimo. Valstybės kontrolė, vertindama universitetuose vykdomas studijų programas, taip pat nurodė būtent šiuos atsakomybės bei atskaitomybės už studijų kokybę bruožus, ypač pabrėždama neklaidinantį ir tikslų visuomenės informavimą.

Priežiūros tvarka identifikuoja jau veikiančius ir nustato naujus instrumentus, kuriais valstybė stebi ir prižiūri aukštųjų mokyklų veiklą ir studijų kokybę: tai aukštųjų mokyklų išorinis vertinimas ir akreditavimas, ekspertų pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena, priežiūra, ar laikomasi galiojančių teisės aktų, konsultavimas dėl naujai priimtų teisės aktų įgyvendinimo būdų. Tvarka nustato, kad gavusi signalų apie nederamą aukštosios mokyklos veiklą, Švietimo ir mokslo ministerija galės inicijuoti tikslinį aukštosios mokyklos ar jos akademinių padalinių vertinimą, kurio rezultatai ir rekomendacijos bus skelbiami viešai, ir priimti sprendimą dėl leidimo vykdyti studijas.

Tvarkoje numatyta visuomenę, visas suinteresuotas šalis bei akademines bendruomenes sutelkti į viešą kasmetinę diskusiją-forumą apie aukštojo mokslo kokybę bei būdus jai tobulinti. Forume numatoma pristatyti aukštųjų mokyklų pažangos apibendrinimą, metinę mokslo ir studijų būklės apžvalgą, priėmimo į aukštąsias mokyklas analizę bei kitus su studijų kokybės klausimais susijusius tyrimus.

Aukštųjų mokyklų veiklos valstybinę priežiūrą vykdo Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokslo taryba, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, Studijų kokybės vertinimo centras, Aukštojo mokslo taryba ir kitos institucijos.

Sąlygas nustatyti sisteminę priežiūros tvarką sudarė pavasarį pakoreguotas Mokslo ir studijų įstatymas.