Aukštųjų mokyklų priežiūros tvarka pabrėžia prievolę informuoti visuomenę

Publikuota: 2012 m. lapkričio 29 d. ketvirtadienis

Vyriausybė patvirtino aukštųjų mokyklų veiklos valstybinės priežiūros tvarką. Jos paskirtis – stebėti švietimo ir mokslo prieinamumą ir kokybę, skatinti aukštąsias mokyklas tobulėti, jas konsultuoti ir vertinti jų veiklą. Nuolatinė stebėsena leis įvertinti sisteminių pokyčių aukštajame moksle eigą ir kreipti ją tinkama linkme.

„Pirmą kartą patvirtinta sisteminės priežiūros tvarka užtikrins geresnę sąveiką tarp aukštųjų mokyklų, visuomenės ir valdžios institucijų siekiant kuo geresnės studijų kokybės. Mokslo ir studijų įstatyme nustatyta ne tik aukštųjų mokyklų autonomija, bet ir jų atsakomybė bei atskaitomybė visuomenei. Priežiūros tvarka detaliai apibrėžia konkrečius mechanizmus, kuriais valstybė, vertindama, konsultuodama, stebėdama pažangą, inicijuodama diskusijas, padės aukštosioms mokykloms įvertinti esamą studijų ir mokslo kokybės būklę, identifikuoti būdus jai gerinti bei pasinaudoti turima autonomija siekiant kokybės tikslų“, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

Kaip pabrėžia švietimo ir mokslo viceministrė, svarbiausi tikslai, kurių šiuo metu turėtų siekti aukštosios mokyklos, – tai perėjimas nuo išorinės kokybės kontrolės prie visavertės universitetų ir kolegijų atsakomybės patiems vertinant, prižiūrint ir užtikrinant savo institucijoje vykdomų studijų kokybę, sprendžiant dėl priemonių, kaip pagerinti studijų procesą. Šio proceso sėkmė labai priklauso nuo glaudaus universitetų ir kolegijų administracijos bei dėstytojų bendradarbiavimo su studentais, socialinių partnerių įtraukimo bei visuomenės informavimo. Valstybės kontrolė, vertindama universitetuose vykdomas studijų programas, taip pat nurodė būtent šiuos atsakomybės bei atskaitomybės už studijų kokybę bruožus, ypač pabrėždama neklaidinantį ir tikslų visuomenės informavimą.

Priežiūros tvarka identifikuoja jau veikiančius ir nustato naujus instrumentus, kuriais valstybė stebi ir prižiūri aukštųjų mokyklų veiklą ir studijų kokybę: tai aukštųjų mokyklų išorinis vertinimas ir akreditavimas, ekspertų pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena, priežiūra, ar laikomasi galiojančių teisės aktų, konsultavimas dėl naujai priimtų teisės aktų įgyvendinimo būdų. Tvarka nustato, kad gavusi signalų apie nederamą aukštosios mokyklos veiklą, Švietimo ir mokslo ministerija galės inicijuoti tikslinį aukštosios mokyklos ar jos akademinių padalinių vertinimą, kurio rezultatai ir rekomendacijos bus skelbiami viešai, ir priimti sprendimą dėl leidimo vykdyti studijas.

Tvarkoje numatyta visuomenę, visas suinteresuotas šalis bei akademines bendruomenes sutelkti į viešą kasmetinę diskusiją-forumą apie aukštojo mokslo kokybę bei būdus jai tobulinti. Forume numatoma pristatyti aukštųjų mokyklų pažangos apibendrinimą, metinę mokslo ir studijų būklės apžvalgą, priėmimo į aukštąsias mokyklas analizę bei kitus su studijų kokybės klausimais susijusius tyrimus.

Aukštųjų mokyklų veiklos valstybinę priežiūrą vykdo Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokslo taryba, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, Studijų kokybės vertinimo centras, Aukštojo mokslo taryba ir kitos institucijos.

Sąlygas nustatyti sisteminę priežiūros tvarką sudarė pavasarį pakoreguotas Mokslo ir studijų įstatymas.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »