Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkai, bendradarbiaudami su VšĮ „Atviro kodo sprendimai“, įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą „Istorinių vietovardžių informacijos valdymo įrankio sukūrimas“.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkai, bendradarbiaudami su VšĮ „Atviro kodo sprendimai“, įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą „Istorinių vietovardžių informacijos valdymo įrankio sukūrimas“.
Istorinės geografijos informacijos valdymas yra didelė kultūros paveldo skaitmeninimo problema. Ji labiausiai išryškėja tuomet, kai bandyta susieti ir vartotojui pateikti kelių paveldo ar mokslo duomenų informacinių sistemų duomenis. Dėl nacionalinių, kultūrinių sektorių (pavyzdžiui, atminties institucijų ir mokslo tyrimų) ir institucinių skirtumų tie patys tikrovės objektai yra skirtingai aprašomi metaduomenimis, neretai vartojant skirtingas semantines reikšmes turinčią istorinę bei įvairiakalbę terminiją. Dėl šios priežasties vartotojai neranda jiems reikiamų skaitmeninio paveldo duomenų ne todėl, kad sistemose jų nėra, o dėl to, kad duomenų sąveikumo lygis yra menkas. Pavyzdžiui, ES skaitmeninio paveldo portale Europeana pagal raktažodį Vilnius randame per 28 000 paveldo objektų, o Wilno – dar papildomai beveik 7000, atitinkamai Klaipėda ir Memel – 2500 ir 661, Lietuva, Lithuania ir Litwa – per 28 000, 7600 ir 7700. Dėl šios problemos skaitmeninio paveldo sklaida yra nekokybiška. Dėl istorinės geografijos duomenų nesąveikumo dalis lituanistinio paveldo skaitmeninėje erdvėje yra komunikuojama naudojant pasenusius ir Lietuvai ne visada palankius istorinius stereotipus.
Kaip teigia projekto „Istorinių vietovardžių informacijos valdymo įrankio sukūrimas“ vadovas doc. dr. Rimvydas Laužikas, naujas įrankis naudingas tiek pavieniams paveldo tyrėjams, tiek paveldo informacinių sistemų administratoriams. Svarbiausia įrankio paskirtis yra istorinės geografijos informacijos sąveikumas. Naudodamas sukurtą įrankį, paveldo tyrinėtojas gali pasitikslinti praeities vietovardžio atitikimą ar sąsajas su dabartiniu vietovardžiu, rasti jo formas įvairiomis kalbomis, gauti informaciją apie vietovardžio geografines koordinates, vietą žemėlapyje ir datavimą. Taip pat jis gali pasiūlyti savo rastą naują vietovardį bendram istorinių vietovardžių tezaurui ar patikslinti jame jau esančią informaciją. Paveldo informacinės sistemos administratorius gali naudoti registruotiems vartotojams skirtas žiniatinklio paslaugas: dideliais masyvais ir kompiuteriu automatiškai nuskaitomais formatais (GeoJSON, JSON, CSV, SQL, TXT) bendram istorinių vietovardžių tezaurui atsisiųsti ar pateikti geografinę informaciją.
Bendradarbiaujant „LoCloud“ (Local content in a Europeana cloud) projekte, Komunikacijos fakulteto mokslininkų sukurtas istorinių vietovardžių informacijos valdymo įrankis buvo susietas su Graikijoje sukurtu įrankiu „MoRe“. Jis sudaro galimybes automatiniam skaitmeninio paveldo metaduomenų praturtinimui ir užtikrina istorinių vietovardžių informacijos valdymo įrankio panaudojimą tarptautinėse kultūros paveldos skaitmeninimo veiklose.
Istorinių vietovardžių valdymo įrankis buvo sukurtas vadovaujantis atvirojo kodo principu. Jis prieinamas internetu.