Baltarusiją tyrinėjantys mokslininkai – apie regiono saugumą

Publikuota: 2015 m. spalio 2 d. penktadienis

Spalio 2-4 dienomis Kaune vyksta penktasis tarptautinis Baltarusijos tyrinėtojų kongresas – vienas didžiausių akademinių ir ekspertinių renginių, kuris šiemet skirtas itin aktualiai regiono saugumo temai, tarp jų ir įvykiams Ukrainoje, įtampai tarp Rusijos ir Vakarų. Šiais klausimais diskutuojama keliose mokslinėse specialistų grupėse. Taip pat kalbama ir apie Eurazijos integraciją, migraciją Baltarusijoje ir regione.

Į Kauną suvažiavo apie 450 mokslininkų iš 22 valstybių – JAV, Italijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Gruzijos, Ukrainos, Lenkijos, Rusijos, Moldovos ir kitų šalių. Kongreso metu jie aptarinėja savo tyrimų, susijusių su Baltarusija, rezultatus.

Mokslininkų dėmesio centre – ne tik Baltarusija, bet ir visas Vidurio ir rytų Europos regionas. Platus problemų spektras ekonomikos, politikos, tarptautinių santykių, istorijos, lingvistikos, kultūros srityse nagrinėjamas tris dienas.

Atskirose sekcijose nagrinėjami įvairūs klausimai, pradedant ekonomikos ir baigiant Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorija. Itin aktualios temos bus tyrinėjamos pirmojoje sekcijoje, skirtoje tarptautiniams santykiams, regiono saugumui ir užsienio politikai: nauja saugumo aplinka Baltarusijoje, šiuolaikinio hibridinio karo iššūkiai.

Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras, Torūnės universiteto (Lenkija) prof. Waldemaras Rezmeris papasakos apie problemas, su kuriomis susiduria šiuolaikinės Baltarusijos ginkluotosios pajėgos. Filosofas, VDU Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėjas, profesorius Gintautas Mažeikis palies aktualią informacinio karo ir propagandos temą.

Tarp daugybės dėmesio vertų renginių – šiandien 17 val. Kauno miesto savivaldybėje (Laisvės al. 96) vyksianti diskusija „Baltarusija – Lietuvos kaimynė“. Baltarusijos politinę ir ekonominę padėtį, vystymąsi ir santykius su kaimynais aptars politologas Andrej Kazakievič, filosofas Vladzimiras Mackievičius ir istorikas Aliehas Dziarnovičius. Renginį ves VDU istorikas doc. dr. Rūstis Kamuntavičius. Diskusija vyks rusų kalba.

Kitose sekcijose mokslininkai kalbės apie filosofiją, psichologiją, šiuolaikinę Baltarusijos kultūrą ir daugybę kitų temų.

Itin pasiteisino ir jau tradicine tapusios atskiros sekcijos, skirtos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijai, darbas. Joje susirinks daug istorikų, kurie, kaip visada, įsijungs į produktyvias ir akademiškas diskusijas. Kitos sekcijos bus skirtos ekonomikos plėtrai, Naujųjų ir Naujausiųjų laikų istorijai, literatūrai, kultūrai, kalbai, religijai ir intelektualinei tradicijai Baltarusijoje.

Kongreso metu taip pat bus įteiktas apdovanojimas už geriausią mokslinę publikaciją trijose srityse – istorijos, socialiniuose-politiniuose ir humanitariniuose moksluose. Pretendentų sąrašas jau paskelbtas.

Renginį organizuoja politinių tyrimų institutas „Politinė sfera“, Vytauto Didžiojo universiteto Česlovo Milošo centras, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas.

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

LEU dalyvaus konferencijoje-festivalyje „Studfestas“

Spalio 14 d. „Siemens“ arenoje (Vilnius) vyks konferencija-festivalis „Studfestas“, padėsiantis moksleiviams atsakyti į klausimus apie studijas ir karjerą. Ką daryti baigus mokyklą, kokias studijas rinktis? skaityti »

Vilniaus universiteto profesoriui V. Šikšniui įteikta elitinė „Warren Alpert” premija

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesoriui Virginijui Šikšniui Harvardo universiteto (JAV) Medicinos mokykloje oficialiai įteikta elitine laikoma „Warren Alpert” fondo premija už reikšmingą indėlį į bakterijų CRISPR antivirusinės apsaugos sistemos pažinimą. skaityti »

KTU gimnazistams – moderniausia mokymosi bazė

Kauno technologijos universiteto gimnazijoje (KTUG) pamokos nuo šiol bus dar įtaigesnės ir įdomesnės. Šią savaitę duris atvėrė naujos fizikos, biologijos, informatikos ir chemijos klasės, kuriose įdiegtos išmaniosios technologijos, bei įrengta chemijos laboratorija. skaityti »

VDU daugiafunkcis centras – atviras Lietuvai ir pasauliui

Vytauto Didžiojo universitetas atidarė naują, darnaus vystymo principus atitinkantį daugiafunkcį mokslo ir studijų centrą, kuris atviras ne tik visai akademinei bendruomenei, mokslo ir inovacijų kūrėjams, bet ir pasaulio lietuviams bei plačiajai visuomenei. skaityti »

Vilniaus universitetas Nobelio premijos lūkesčius atideda netolimai ateičiai

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiek žmonių gyvai stebėjo transliaciją iš Švedijos karališkosios mokslų akademijos, kur buvo skelbiami Chemijos premijos laureatai. skaityti »

Gyvybės mokslų studijoms VU – naujos „Thermo Fisher Scientific“ investicijos

Spalio 5 d. Jungtiniame gyvybės mokslų centre (JGMC) įvyko „Thermo Fisher Scientific“ Mokslo diena. Šią dieną „Thermo Fisher Scientific“ pažymėjo dovanodama Vilniaus universitetui (VU) naujausią tyrimų įrangą už 220 tūkst. eurų. skaityti »

Ar dirbtinis intelektas pakeis šiandienos pedagogą?

Kokius iššūkius, reaguodamas į naujosios mokinių kartos mokymosi poreikius, turi būti pasirengęs sutikti šiandienos mokytojas? skaityti »

Keisis mokytojų darbo sąlygos

Per ateinančius kelerius metus bus siekiama įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, mokytojus, dirbančius nedidelėse mokyklose ar turinčius mažą darbo krūvį, skatinti įgyti papildomą kvalifikaciją. skaityti »

JAV ambasada kviečia teikti paraiškas FLEX moksleivių mainų programai

Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Lietuvoje ir Amerikos Tarptautinio švietimo taryba kviečia visus moksleivius dalyvauti FLEX programos konkurse. skaityti »

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »