Bendrojoje priešmokyklinio ugdymo programoje akcentuojami socialiniai gebėjimai

Publikuota: 2014 m. rugsėjo 8 d. pirmadienis

Priešmokyklinio ugdymo specialistai teigia, kad, ugdant būsimuosius pirmokus, ypač svarbu suformuoti socialinius gebėjimus: mokėjimą bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiais, susikaupti, būti pakankamai savarankiškam ir atsakingam. Į šiuos gebėjimus ir orientuota atnaujinta Bendroji priešmokyklinio ugdymo programa.

Pasak švietimo ir mokslo viceministrės Genoveitos Krasauskienės, į priešmokyklinį ugdymą ateina vis daugiau vaikų, kurie turi skirtingus ugdymosi poreikius, taip pat keliami nauji reikalavimai mokinių pasiekimų kokybei bendrajame ugdyme, todėl buvo svarbu atnaujinti pačią ugdymo programą.

Joje ypač daug dėmesio skiriama bendrųjų vaiko gebėjimų ugdymui, tokių kaip savarankiškumo, atsakingumo, mokėjimo mokytis įvairiose situacijose, kontroliuoti savo elgesį, susitarti, susikaupti. Svarbu, kad vaikas mokėtų laikytis asmens higienos reikalavimų, ugdytųsi savitvarkos įgūdžius, žinotų, kaip elgtis gatvėje.

Atnaujintoje programoje išskiriami bendravimo su bendraamžiais ir suaugusiais žmonėmis gebėjimai: draugiškumas, noras priklausyti grupei, bendrauti ir bendradarbiauti, geranoriškumas, pagarba draugui ir vyresniajam. Vaikas turėtų žinoti, kaip elgtis su nepažįstamais, gebėtų atsispirti netinkamam kitų elgesiui, ištikus nelaimei, kreiptis pagalbos.
Be to, programoje daug dėmesio skiriama nuostatoms ir gebėjimams, kurie formuoja vaiko tinkamą požiūrį į sveiką gyvenseną, į tautinį ir kultūrinį tapatumą, pilietiškumą, ugdo vaiko verslumą, kūrybiškumą, meninius gebėjimus.
Programoje labiau akcentuojamas individualizuotas ugdymas, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko patirtį, išgales, mokymosi poreikius. Taip pat aktyvus vaiko dalyvavimas ugdymo procese. 

Paskutiniai metai prieš mokyklą ypač svarbūs įgūdžiams ir gebėjimams, kurie bus reikalingi tapus mokiniu, todėl didelis dėmesys skiriamas vaiko domėjimuisi knygelėmis, kūrybiškumui, atliekant įvairius darbelius, taip pat spalvinant, karpant, lipdant, konstruojant. Vaikai mokosi išsakyti savo mintis, skaityti, rašyti, skaičiuoti.

Rengiant Bendrąją priešmokyklinio ugdymo programą siekta maksimalios dermės tarp ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programų. Ji išbandyta praktikų - priešmokyklinio ugdymo specialistų. Tikimasi, kad atnaujinta programa padės pedagogams, tėvams, ugdymo įstaigoms lanksčiau taikyti ugdymo turinį skirtingų poreikių ir išgalių vaikams.
Priešmokyklinis ugdymas, kuris trunka vienerius metus iki mokyklos. Tėvai, pedagogai ir  mokslininkai mato akivaizdžią šešiamečio dalyvavimo priešmokyklinio ugdymo programoje naudą.

Šiuo metu priešmokyklines grupes lanko daugiau nei 90 procentų šešiamečių. Planuojama, kad nuo 2015 metų jis būtų privalomas ir visiems vaikams būtų suteikta galimybė pasiruošti sėkmingam mokymosi startui. Mokinių pasiekimų tyrimai rodo, kad priešmokyklines grupes lankiusiems vaikams kur kas geriau sekasi mokytis mokykloje.

Dauguma Europos Sąjungos šalių peržiūri savo ankstyvojo ugdymo (nuo gimimo iki privalomo mokymosi mokykloje pradžios) politiką. Kai kurios šalys ankstina privalomo mokymosi mokykloje pradžią – privalomas mokymas pradedamas 6, 5 ar net 4 metų.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »