Bendrojoje priešmokyklinio ugdymo programoje akcentuojami socialiniai gebėjimai

Publikuota: 2014 m. rugsėjo 8 d. pirmadienis

Priešmokyklinio ugdymo specialistai teigia, kad, ugdant būsimuosius pirmokus, ypač svarbu suformuoti socialinius gebėjimus: mokėjimą bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiais, susikaupti, būti pakankamai savarankiškam ir atsakingam. Į šiuos gebėjimus ir orientuota atnaujinta Bendroji priešmokyklinio ugdymo programa.

Pasak švietimo ir mokslo viceministrės Genoveitos Krasauskienės, į priešmokyklinį ugdymą ateina vis daugiau vaikų, kurie turi skirtingus ugdymosi poreikius, taip pat keliami nauji reikalavimai mokinių pasiekimų kokybei bendrajame ugdyme, todėl buvo svarbu atnaujinti pačią ugdymo programą.

Joje ypač daug dėmesio skiriama bendrųjų vaiko gebėjimų ugdymui, tokių kaip savarankiškumo, atsakingumo, mokėjimo mokytis įvairiose situacijose, kontroliuoti savo elgesį, susitarti, susikaupti. Svarbu, kad vaikas mokėtų laikytis asmens higienos reikalavimų, ugdytųsi savitvarkos įgūdžius, žinotų, kaip elgtis gatvėje.

Atnaujintoje programoje išskiriami bendravimo su bendraamžiais ir suaugusiais žmonėmis gebėjimai: draugiškumas, noras priklausyti grupei, bendrauti ir bendradarbiauti, geranoriškumas, pagarba draugui ir vyresniajam. Vaikas turėtų žinoti, kaip elgtis su nepažįstamais, gebėtų atsispirti netinkamam kitų elgesiui, ištikus nelaimei, kreiptis pagalbos.
Be to, programoje daug dėmesio skiriama nuostatoms ir gebėjimams, kurie formuoja vaiko tinkamą požiūrį į sveiką gyvenseną, į tautinį ir kultūrinį tapatumą, pilietiškumą, ugdo vaiko verslumą, kūrybiškumą, meninius gebėjimus.
Programoje labiau akcentuojamas individualizuotas ugdymas, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko patirtį, išgales, mokymosi poreikius. Taip pat aktyvus vaiko dalyvavimas ugdymo procese. 

Paskutiniai metai prieš mokyklą ypač svarbūs įgūdžiams ir gebėjimams, kurie bus reikalingi tapus mokiniu, todėl didelis dėmesys skiriamas vaiko domėjimuisi knygelėmis, kūrybiškumui, atliekant įvairius darbelius, taip pat spalvinant, karpant, lipdant, konstruojant. Vaikai mokosi išsakyti savo mintis, skaityti, rašyti, skaičiuoti.

Rengiant Bendrąją priešmokyklinio ugdymo programą siekta maksimalios dermės tarp ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programų. Ji išbandyta praktikų - priešmokyklinio ugdymo specialistų. Tikimasi, kad atnaujinta programa padės pedagogams, tėvams, ugdymo įstaigoms lanksčiau taikyti ugdymo turinį skirtingų poreikių ir išgalių vaikams.
Priešmokyklinis ugdymas, kuris trunka vienerius metus iki mokyklos. Tėvai, pedagogai ir  mokslininkai mato akivaizdžią šešiamečio dalyvavimo priešmokyklinio ugdymo programoje naudą.

Šiuo metu priešmokyklines grupes lanko daugiau nei 90 procentų šešiamečių. Planuojama, kad nuo 2015 metų jis būtų privalomas ir visiems vaikams būtų suteikta galimybė pasiruošti sėkmingam mokymosi startui. Mokinių pasiekimų tyrimai rodo, kad priešmokyklines grupes lankiusiems vaikams kur kas geriau sekasi mokytis mokykloje.

Dauguma Europos Sąjungos šalių peržiūri savo ankstyvojo ugdymo (nuo gimimo iki privalomo mokymosi mokykloje pradžios) politiką. Kai kurios šalys ankstina privalomo mokymosi mokykloje pradžią – privalomas mokymas pradedamas 6, 5 ar net 4 metų.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Prezidentė Suomijoje domėsis aukštojo mokslo reforma

Tęsdama oficialų vizitą Suomijoje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį, spalio 19 dieną, lankysis Alto universitete, kur domėsis šios šalies patirtimi pertvarkant aukštojo mokslo sistemą. skaityti »

Anglijos ir Lietuvos vidurinių mokyklų skirtumai

Tai, kas mūsų šalyje pristatoma kaip švietimo naujovė, daugelyje šalių tai yra nusistovėjusi sistema. skaityti »

M. Mažvydo biblioteka Europos Parlamente pristatys virtualiosios realybės biblioteką

Spalio 18–19 dienomis Europos Parlamente Briuselyje vyks tarptautinė bibliotekų paroda „Generation Code: Born at the Library“. skaityti »

Kinijos universitetai atveria naujas galimybes VGTU

Pekine vyko Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių universitetų konsorciumo partnerių susitikimas, kuriame dalyvavo ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) strateginės partnerystės prorektorė Asta Radzevičienė. skaityti »

Moksliniams tyrimams iš verslo skirta per 1 mln. eurų

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skyrė daugiau kaip 1 mln. eurų mokslo ir studijų institucijoms už užsakomųjų darbų pagal verslo poreikius atlikimą. skaityti »

Lietuvos žurnalistikos centras atnaujino žiniasklaidos ir ryšių su visuomene studijų programas

Lietuvos žurnalistikos centras (LŽC) 2016-2017 mokslo metų sezoną pasitinka atnaujinęs pagrindines studijų programas ir sustiprinęs vadovų bei lektorių komandą. skaityti »

Mokslininkai diskutuoja apie teisinės pagalbos kokybę

Lietuvos teisės instituto mokslininkė Agnė Limantė kartu su bendraautoriumi Manfredu Limantu Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto mokslo žurnale „Teisė“ publikavo mokslo straipsnį „Teisė į teisinę pagalbą Europoje“. skaityti »

VU Teisės fakultetas pasitinka 375 metų jubiliejų

Spalio 11 d. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas mini 375-ąsias įsteigimo metines. skaityti »

Nobelio premija pagerbta sutarčių teorija

Šiemet Nobelio ekonomikos mokslų premija skirta Oliveriui Hartui iš Harvardo universiteto ir Bengtui Holmströmui iš Masačusetso technologijos instituto už indėlį į sutarčių teoriją. skaityti »

MRU įvyko Korėjietiškos abėcėlės diena

Spalio 10 d. Karaliaus Sedžiongo institutas kvietė studentus ir akademinę bendruomenę kartu švęsti Hanguel (Korėjietiškos abėcėlės dieną) ir 2-ąjį instituto gimtadienį. skaityti »