Bronislovo Lubio fondas padidino paramą VU mokslinei veiklai

Publikuota: 2015 m. sausio 12 d. pirmadienis

Bronislovo Lubio labdaros ir paramos fondo vadovė Lina Paulauskė ir Vilniaus universiteto l. e. p. rektorius prof. Jūras Banys pasirašė paramos sutartį.

Jau antrus metus iš eilės šis fondas remia VU mokslinę veiklą. Pernai iš fondo lėšų buvo skirta svari 100 tūkst. litų parama VU mokslo projektams įgyvendinti. Šiemet fondo valdyba nusprendė tęsti bendradarbiavimą ir padidinti paramos lėšas – VU tiriamajai mokslinei veiklai skyrė 200 tūkst. litų.

„Verslas nuolat siekia inovacijų – tai yra jo veiklos pagrindas. Koncerno „Achemos grupė“ įmonės nuolat bendradarbiauja su mokslininkais ir universitetų mokslo bazėmis, todėl gerai supranta mokslo ir verslo sinergijos vertę. Dr. B. Lubio labdaros ir paramos fondui bendradarbiaujant su VU buvo surasti bendri sąlyčio taškai, kurie verslui ir mokslui padeda eiti kartu. Mums svarbu prisidėti prie mokslo lygio kėlimo ir taip skatinti Lietuvos ekonomikos pažangą“, – sako fondo valdybos narys Audrius Bendaravičius.

VU mokslo reikalų prorektoriaus prof. Eugenijaus Butkaus teigimu, tai, kad verslas tiesiogiai remia universiteto mokslinius tyrimus, Lietuvos praktikoje yra gana retas dalykas, nes dažniausiai verslas investuoja į savo vidinius tyrimus, ir tai nelabai intensyviai. „Sveikintina, kad tradicinės pramonės koncernas „Achemos grupė“ supranta mokslinių tyrimų svarbą ir naudą verslui ir juos inicijuoja. Svarbi ne tik finansinė parama, bet ir pačios mokslo ir verslo bendradarbiavimo idėjos skatinimas, mokslinių tyrimų praktinis įgyvendinimas“, – fondo parama džiaugėsi prorektorius.

2014 m. gauta parama buvo paskirstyta mokslinei tiriamajai veiklai ir gabiausiems studentams, pasirinkusiems chemijos, chemijos inžinerijos, informacinių technologijų ir finansų ekonomikos studijas.

Fondo finansavimą gavo konkurso būdu išrinkti keturi VU mokslo projektai.

„Mūsų užsibrėžtas projekto tikslas buvo patobulinti amperometriniu principu veikiantį biojutiklį (elektrodą), pritaikytą karbamido (šlapalo) tiesioginei detekcijai sudėtinėse terpėse. Projekto komandos tyrėjams pavyko sukurti amperometriniu principu veikiantį biojutiklį, kuris yra stabilus, nejautrus terpės pH ar joninei jėgai, nesunkiai ir nebrangiai paruošiamas, selektyvus substratui, tinkamas naudoti be pertraukos apie 2–3 mėnesius. Toks analizatorius tinka trąšų gamybinei veiklai koordinuoti, kur vienas pagrindinių komponentų yra karbamidas, todėl techninėse gamybos linijose ir aplinkoje aktuali jo stebėsena. Biojutiklis taip pat gali būti pritaikomas bioanalizatorių hemodializės pacientų gydymui ir stebėsenai“, – pasakojo vieno fondo finansuoto VU Biochemijos instituto projekto vadovas dr. Marius Dagys.

Pasak jo, fondo parama padėjo pasiekti puikių rezultatų, kurie projekte dalyvavusiems mokslininkams vėliau leis pasiūlyti patrauklų produktą ar paslaugas Lietuvos verslui. Šiuo metu jau yra įsteigta UAB „Bioanalizės sistemos“, kuri komercializuos gautus produktus ir galės atlikti bioanalitines paslaugas.

Dr. Bronislovo Lubio labdaros ir paramos fondas įsteigtas 2013 m. B. Lubio žmonos Lydos Lubienės, jo dukros Jūratės Žadeikienės ir koncerno „Achemos grupė“ iniciatyva. Siekiama tęsti koncerno pradininko mecenatystės veiklą, kuri garsėjo aktyvia parama ir dėmesiu kultūros renginiams, knygų leidybai, meno ir mokslo plėtrai. Pagrindinis dr. B. Lubio labdaros ir paramos fondo veiklos tikslas – remti mokslo, švietimo, meno, religijos bei kitas visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamas sritis, kurios sulaukia mažiau valstybės lėšų ir dėmesio.

Vilniaus universitetas yra dėkingas Dr. Bronislovo Lubio labdaros ir paramos fondui už parodytą pasitikėjimą ir dosnumą ir tikisi sėkmingo, ilgalaikio bendradarbiavimo ateityje.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »