Bronislovo Lubio fondas padidino paramą VU mokslinei veiklai

Publikuota: 2015 m. sausio 12 d. pirmadienis

Bronislovo Lubio labdaros ir paramos fondo vadovė Lina Paulauskė ir Vilniaus universiteto l. e. p. rektorius prof. Jūras Banys pasirašė paramos sutartį.

Jau antrus metus iš eilės šis fondas remia VU mokslinę veiklą. Pernai iš fondo lėšų buvo skirta svari 100 tūkst. litų parama VU mokslo projektams įgyvendinti. Šiemet fondo valdyba nusprendė tęsti bendradarbiavimą ir padidinti paramos lėšas – VU tiriamajai mokslinei veiklai skyrė 200 tūkst. litų.

„Verslas nuolat siekia inovacijų – tai yra jo veiklos pagrindas. Koncerno „Achemos grupė“ įmonės nuolat bendradarbiauja su mokslininkais ir universitetų mokslo bazėmis, todėl gerai supranta mokslo ir verslo sinergijos vertę. Dr. B. Lubio labdaros ir paramos fondui bendradarbiaujant su VU buvo surasti bendri sąlyčio taškai, kurie verslui ir mokslui padeda eiti kartu. Mums svarbu prisidėti prie mokslo lygio kėlimo ir taip skatinti Lietuvos ekonomikos pažangą“, – sako fondo valdybos narys Audrius Bendaravičius.

VU mokslo reikalų prorektoriaus prof. Eugenijaus Butkaus teigimu, tai, kad verslas tiesiogiai remia universiteto mokslinius tyrimus, Lietuvos praktikoje yra gana retas dalykas, nes dažniausiai verslas investuoja į savo vidinius tyrimus, ir tai nelabai intensyviai. „Sveikintina, kad tradicinės pramonės koncernas „Achemos grupė“ supranta mokslinių tyrimų svarbą ir naudą verslui ir juos inicijuoja. Svarbi ne tik finansinė parama, bet ir pačios mokslo ir verslo bendradarbiavimo idėjos skatinimas, mokslinių tyrimų praktinis įgyvendinimas“, – fondo parama džiaugėsi prorektorius.

2014 m. gauta parama buvo paskirstyta mokslinei tiriamajai veiklai ir gabiausiems studentams, pasirinkusiems chemijos, chemijos inžinerijos, informacinių technologijų ir finansų ekonomikos studijas.

Fondo finansavimą gavo konkurso būdu išrinkti keturi VU mokslo projektai.

„Mūsų užsibrėžtas projekto tikslas buvo patobulinti amperometriniu principu veikiantį biojutiklį (elektrodą), pritaikytą karbamido (šlapalo) tiesioginei detekcijai sudėtinėse terpėse. Projekto komandos tyrėjams pavyko sukurti amperometriniu principu veikiantį biojutiklį, kuris yra stabilus, nejautrus terpės pH ar joninei jėgai, nesunkiai ir nebrangiai paruošiamas, selektyvus substratui, tinkamas naudoti be pertraukos apie 2–3 mėnesius. Toks analizatorius tinka trąšų gamybinei veiklai koordinuoti, kur vienas pagrindinių komponentų yra karbamidas, todėl techninėse gamybos linijose ir aplinkoje aktuali jo stebėsena. Biojutiklis taip pat gali būti pritaikomas bioanalizatorių hemodializės pacientų gydymui ir stebėsenai“, – pasakojo vieno fondo finansuoto VU Biochemijos instituto projekto vadovas dr. Marius Dagys.

Pasak jo, fondo parama padėjo pasiekti puikių rezultatų, kurie projekte dalyvavusiems mokslininkams vėliau leis pasiūlyti patrauklų produktą ar paslaugas Lietuvos verslui. Šiuo metu jau yra įsteigta UAB „Bioanalizės sistemos“, kuri komercializuos gautus produktus ir galės atlikti bioanalitines paslaugas.

Dr. Bronislovo Lubio labdaros ir paramos fondas įsteigtas 2013 m. B. Lubio žmonos Lydos Lubienės, jo dukros Jūratės Žadeikienės ir koncerno „Achemos grupė“ iniciatyva. Siekiama tęsti koncerno pradininko mecenatystės veiklą, kuri garsėjo aktyvia parama ir dėmesiu kultūros renginiams, knygų leidybai, meno ir mokslo plėtrai. Pagrindinis dr. B. Lubio labdaros ir paramos fondo veiklos tikslas – remti mokslo, švietimo, meno, religijos bei kitas visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamas sritis, kurios sulaukia mažiau valstybės lėšų ir dėmesio.

Vilniaus universitetas yra dėkingas Dr. Bronislovo Lubio labdaros ir paramos fondui už parodytą pasitikėjimą ir dosnumą ir tikisi sėkmingo, ilgalaikio bendradarbiavimo ateityje.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »