Chemikų darbai atveria perspektyvas organinės chemijos plėtrai Lietuvoje

Publikuota: 2014 m. gegužės 12 d. pirmadienis

Vilniaus universiteto profesoriai habil. dr. Eugenijus Butkus ir habil. dr. Sigitas Tumkevičius 2013 m. Lietuvos mokslo premija buvo įvertinti už darbų ciklą „Naujų karbociklinių ir heterociklinių organinių medžiagų sintezės metodų kūrimas, struktūros, savybių tyrimai ir taikymas“, kurį sudaro 85 straipsniai. Atlikti šių mokslininkų tyrimai atskleidžia medžiagų savybių kitimo dėsningumus, o tai savo ruožtu leidžia prognozuoti medžiagų savybes. Apie šiuos tyrimus pasakoja VU mokslo reikalų prorektorius prof. habil. dr. E. Butkus.

Kaip sumanėte atlikti šiuos tyrimus?

Darbų cikle apibendrinti gana ilgo laikotarpio tyrimai, neretai jų kryptis buvo koreguojama, ieškoma įvairių taikymo sričių, bendradarbiaujama su užsienio mokslininkais. Mano darbams didelį postūmį davė bendradarbiavimas su Lundo universiteto mokslininkais, pradėtas beveik prieš porą dešimtmečių, kai Lietuvoje mokslo sistema buvo atsidūrusi sudėtingoje situacijoje. Išvykau į stažuotę, susipažinęs tarptautinėje konferencijoje su prof. U. Bergu, ir turėjau galimybę naudotis šiuolaikine įranga ir pradėti šiuolaikinius tyrimus. Tik per pastaruosius kelerius metus ir pas mus atsirado reikiama infrastruktūra sudėtingiems darbams vykdyti, tačiau laiku pradėtas bendradarbiavimas leido neatsilikti nuo šiuolaikinių tendencijų moksle.

Kokia Jūsų tyrimo esmė?

Sukurti policiklinių karbociklinių ir heterociklinių junginių, jų funkcinių darinių sintezės, tarp kitų enantioselektyvios sintezės, metodai. Ištirtos organinių reakcijų regiochemija ir stereochemija, molekuliniai persigrupavimai ir ciklizacijos reakcijos, reakcijų mechanizmai, asimetrinė indukcija, sintetinant funkcinius karbociklinius sudėtingos struktūros junginius, kurie yra įvairių gamtinių ir biologiškai aktyvių junginių struktūriniai fragmentai. Galima pateikti vieno susintetinto junginio pavadinimą, kuris tik iliustruoja, kokios sudėtingos molekulės gautos laboratorijoje:

6,17-dimetil-3,7,14,18-tetraazaheksaciklo[10.10.1.02,10.04,9.013,21.015,20]trikoz a-2(10),4(9),5,13-(21),15(20),16-heksaen-8,19-dionas.

Taigi susintetinta ir charakterizuota šimtai naujų sudėtingos struktūros funkcinių karbociklinių ir heterociklinių junginių, ištirtas jų reaktingumas, saviorganizacija, optinės ir biologinės savybės. Atlikti tyrimai atskleidžia medžiagų savybių kitimo dėsningumus, dėl to galima tikslingai valdyti ir prognozuoti medžiagų savybes, keičiant junginių struktūrą.

Kas gi tos karbociklinės ir heterociklinės medžiagos?

Organinė sintezė yra mokslas apie naujų medžiagų sintezę. Organiniai junginiai yra sudaryti iš tarpusavyje susijungusių anglies (lot. carbo) atomų. Jei tie atomai sudaro ciklus, tuomet tokie junginiai vadinami karbocikliniais. Kai greta anglies atomų cikle yra azoto, sieros, deguonies ar kitų atomų, tuomet junginiai vadinami heterocikliniais. Verta pažymėti, kad chemija, ypač organinė chemija, užima ypatingą vietą tarp kitų mokslų, nes kuria – sintetina savo tyrimo objektą. Taip gaunami nesantys gamtoje junginiai.

Kaip atliktas pats tyrimas, kas praktiškai buvo daroma?

Atlikti darbai susiję su kryptingais ir sistemingais organinių karbociklinių ir heterociklinių medžiagų chemijos tyrimais – sintezės metodų naujiems organiniams junginiams gauti kūrimu ir tobulinimu, jų struktūros ir savybių tyrimais. Visa tai yra eksperimentiniai darbai. Gauti rezultatai išplečia organinės sintezės galimybes. Nepakanka chemijos laboratorijoje gauti naujus junginius, ne mažiau sudėtinga užduotis – nustatyti ir įrodyti junginių struktūrą įvairiais fizikiniais metodais, pavyzdžiui, buvo pritaikyti absoliučiosios konfigūracijos nustatymo metodai. Taigi eksperimentai paprastai yra kompleksiniai, reikalauja kelių mokslo sričių taikymo.

Ką naujo šiais tyrimais atradote? Kodėl šie tyrimai svarbūs ir naudingi?

Svarbiausi rezultatai gauti konstruojant ir sintetinant supramolekules, policiklinius heterociklus, nelinijinės struktūros azotinių heterociklų oligoarilenus, fermentų slopiklius.

Junginiai taikomi medžiagotyroje, biologiškai aktyvių ir optoaktyvių medžiagų bei supramolekulių konstravimo ir kristalų inžinerijos srityse. Šios kryptys, beje, atitinka ir vieną iš sumaniosios specializacijos krypčių. Parodytos didelės taikymo galimybės šiuolaikinėse technologijose, medžiagų moksle ir biocheminiuose tyrimuose.

Ką šie tyrimai pakeis moksle?

Lietuvoje ir pasaulyje sparčiai besiplėtojant biotechnologijoms ir organinei elektronikai yra didelis funkcinių organinių medžiagų ir efektyvių jų sintezės metodų poreikis, todėl gauti rezultatai leidžia teigti apie neabejotinas galimybes plėtoti organinę chemiją kuriamuose mokslo centruose Lietuvoje. Moksliniai tyrimai buvo vykdomi pagal tarptautines ir nacionalines mokslo programas. Jų rezultatai paskelbti per 80 publikacijų aukštą citavimo indeksą turinčiuose tarptautiniuose žurnaluose, autorių darbai cituoti per 1000 kartų. Rezultatai pristatyti daugelyje nacionalinių ir tarptautinių konferencijų, skaitytos paskaitos užsienio universitetuose. Kartu su prof. habil. dr. S. Tumkevičiumi vadovavome 16 apgintų daktaro disertacijų.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »