DNR revoliucija mokslininkams atveria naujas galimybes apsaugoti žmoniją

Publikuota: 2016 m. rugpjūčio 2 d. antradienis

Nauja revoliucinė CRISPR technologija suteikia neregėtą galią valdyti gamtą. Pirmąsyk istorijoje mokslininkai geba greitai ir tiksliai pakeisti, pašalinti arba pertvarkyti beveik visų gyvų organizmų, įskaitant mus, žmones, DNR. Apie naujausius mokslinius tyrimus ir, kaip jie gali pasitarnauti gydant AIDS, persodinant organus ar išvengiant maliarijos ir Zikos viruso rašoma žurnalo „National Geographic Lietuva“ rugpjūčio numeryje.

CRISPR-CAS9 (klasterizuoti trumpi palindrominiai pasikartojimai su reguliariomis intarpų sekomis) technologija susideda iš dviejų dalių. Pirmoji yra enzimas Cas9, kuriuo lyg ląsteliniu skalpeliu pjaustoma DNR. Antroji – tai RNR vedlys, nugabenantis skalpelį prie konkrečių nukleotidų (cheminių DNR raidžių), kurias jam pavesta nukirpti. Pasiekęs savo tikslą Cas9 enzimas iškerpa nepageidaujamą DNR seką. Atsiradusį tarpelį ląstelė užpildo CRISPR siuntinyje atgabenta nukleotidų grandine. Veikimo principas ne toks ir sudėtingas, tačiau galimybės, kurias jis atveria, - milžiniškos.

Kaip rašoma „National Geographic Lietuva“, per pastaruosius trejus metus CRISPR technologija iš esmės pakeitė biologijos mokslą. Eksperimentuojant su gyvūnais viso pasaulio laboratorijose mokslininkams jau pavyko CRISPR metodu pašalinti ryškius genetinius sutrikimus, tarp jų mutacijas, sukeliančias raumenų distrofiją, cistinę fibrozę ir vieną iš hepatito rūšių. Neseniai kelios mokslininkų grupės pabandė CRISPR metodu iš žmogaus ląstelių DNR pašalinti ŽIV. Pasiekimai nevienareikšmiai, bet daugelis mokslininkų tebėra įsitikinę, kad būtent ši technologija gali padėti išgydyti AIDS.

Ji gali būti veiksminga ir kovojant su paniką sėjančiu Zikos virusu. Mokslininkai įsitikinę, kad efektyviausias būdas būtų CRISR metodu pakeisti uodų DNR ir įtvirtinti atliktus pokyčius genų stimuliavimu. Tokia dviguba sistema galėtų pakeisti rūšies genetinį kodą – uodams natūraliai poruojantis norima genetinė savybė vos per kelias kartas (2–3 savaites) būtų paskleista visai populiacijai.

CRISPR metodas daug vilčių teikia ir laukiantiems organų transplantacijos. Tūkstančiai žmonių kasmet miršta nesulaukę organų – transplantacijai reikiamų organų niekuomet neužteks, todėl mokslininkai stoką bando užpildyti gyvūnų organais. Tam tinkamiausios kiaulės: iš dalies dėl to, kad jų organai yra panašaus dydžio į mūsiškius. Tačiau šių gyvūnų genome apstu endogeninių kiaulių retrovirusų, kurie yra panašūs į AIDS sukėlėją ir gali užkrėsti žmogaus ląsteles. Atrodo, kad CRISPR metodas leidžia pakeisti kiaulių organų genomą taip, kad iš jo būtų pašalinti visi retrovirusų genai.

Mokslininkai jau pradėjo bandymus su primatais. Jei organai tinkamai funkcionuos ir gyvūnų imuninės sistemos jų neatmes, kitame etape būtų atliekami bandymai su žmonėmis. Pagal optimistiškas prognozes tokius bandymus tikimasi pradėti jau po 1,5 metų.

Naujoji technologija gali pasitarnauti ir ekologams, kurie ieško būdų, kaip apsaugoti nykstančias rūšis. O augalų biologai, dirbantys su įvairiais pasėliais, siekia pašalinti genus, kurie traukia parazitus. Taip vietoj cheminių medžiagų pasitelkę biologijos mokslą galėtume sumažinti priklausomybę nuo toksiškų pesticidų.

„Dar joks pastarojo šimtmečio mokslinis atradimas neteikė tiek daug vilčių ir nekėlė tiek daug keblių etinių klausimų. Jei siekiant pašalinti genetinį sutrikimą arba išryškinti pageidaujamą savybę CRISPR metodu būtų pakeista žmogaus embriono gonocitų linija (ląstelės, saugančios genetinę medžiagą, kurią gali paveldėti kita karta), tas pokytis būtų perduotas to asmens vaikams, vaikaičiams ir taip toliau. Tokių reikšmingų pokyčių pasekmes numatyti labai sunku, o gal ir apskritai neįmanoma“, – konstatuojama „National Geographic Lietuva“.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Prestižiniame leidinyje VU mokslininkai pristatė originalų DNR modifikacijos profilių analizės metodą

Elektroninis žurnalas „Nature Communications“ vasarą paskelbė Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų straipsnį „DNA unmethylome profiling by covalent capture of CpG sites" („Nemetilintų DNR sričių profiliavimas kovalentiškai surišant CpG sekas“). skaityti »

Populiariausi straipsniai

Paskelbtas iškilios mokslininkės, pedagogės Meilės Lukšienės premijos laureatas

Spalio 3 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje Meilės Lukšienės premijos skyrimo komisija paskelbė daktarės Meilės Lukšienės premijos laureatą. Šių metų laureatu tapo Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos fizikos mokytojas Antanas Kalinauskas. skaityti »

Paskelbti aukštųjų universitetinių mokyklų studentų magistro darbų konkurso laimėtojai

Paskelbti Ūkio ministerijos inicijuoto aukštųjų universitetinių mokyklų studentų geriausių magistro darbų, kurių temos siejosi su šalies ekonomikos augimu ir konkurencingumo skatinimu, konkurso laimėtojai. skaityti »

„Saulėtekio slėnyje“ – Biotechnologijų verslo inkubatorius

Besibaigiant Inovacijų savaitei, rugsėjo 30 d. Vilniaus universiteto Saulėtekio slėnyje atidarytas Biotechnologijų verslo inkubatorius. skaityti »

Sukurtas didmiesčių gyventojams skirtas elektrinis paspirtukas

Elektrinį paspirtuką buvo galima pamatyti bei išbandyti ir renginių ciklo „Inovacijų savaitė“ verslo ir mokslo pikniko metu, vykusiu šalia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) centrinių rūmų. skaityti »

Šiemet veiklą atnaujino lituanistinė mokykla Milane

Nauji mokslo metai prasidėjo Milano lituanistinėje mokykloje „Pabiručiai“, į kurią užregistruota 30 vaikų nuo 4 iki 12 m. Beveik visi vaikai yra iš mišrių šeimų. skaityti »

Profesinės mokyklos priėmė penktadaliu daugiau mokinių nei planavo

Galutiniais duomenimis šiais mokslo metais į profesines mokyklas priimta 23,7 tūkst. mokinių. Tai 1 800 mokinių, arba 8 proc., daugiau nei pernai ir 20 proc. daugiau nei buvo numatyta priimti. skaityti »

Mokiniams nebereikės nešiotis vadovėlių

Lengvesnės mokinių kuprinės ir paprastesnis mokytojų darbas – tokį pažadą davė leidykla „Šviesa“, šiais mokslo metais suteikdama nemokamą prieigą naudotis visų pagrindinių vadovėlių elektroninėmis versijomis per virtualiąją mokymosi aplinką „Eduka klasė“. skaityti »

Paskirtos K. Būgos stipendijos užsienio lituanistikos centrų studentams

Švietimo ir mokslo ministerija skiria Kazimiero Būgos stipendijas užsienyje veikiančių lituanistikos centrų studentams. 2016–2017 mokslo metais Lietuvos valstybines stipendijas gaus penki studentai, studijuojantys lietuvių kalbą Čekijos, Latvijos, Lenkijos ir Rusijos universitetuose. skaityti »

VU ir VGTU suvienys jėgas ir atnaujins Saulėtekio akademinį miestelį

Vilniaus universitetas (VU) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU) sutarė atnaujinti Vilniuje esantį Saulėtekio miestelį ir plėtoti šiuolaikišką mokslo, studijų ir socialinę infrastruktūrą. skaityti »

MRU mokslinėje konferencijoje dalyvauja projektų vadybininkai iš įvairių Europos universitetų

Rugsėjo 22–23 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) vyksta tarptautinių projektų administratorių tinklo COST veiklos Nr. TN1302 BESTPRAC susitikimas. skaityti »