Dr. Jeremy Cox: „Aukštajame moksle reikia sprendimo – siekiame mokyti ar išmokyti“

Publikuota: 2011 m. spalio 28 d. penktadienis

Vis dažniau kalbant apie Lietuvoje vykstančią aukštojo mokslo reformą, pabrėžiama į studentą orientuotų studijų svarba. Bet ką gi tai reiškia? Priešingybė į studentą orientuotam mokymui būtų į dėstytoją orientuotas mokymas. Greičiausiai visi turi patirties, kai būtent pastarasis požiūris labiau tinka procesui aukštajame moksle apibūdinti, įsitikinęs Tuning Educational Structures in World (Tuning) Muzikos ir dailės ekspertas dr. Jeremy Cox. Jo manymu, nereiktų visko supaprastinti ir priešpastatyti šiuo du mokymo būdus vieną prieš kitą, nes tokia požiūrių dichotomija verčia daugelį dėstytojų užimti gynybinę poziciją.

Taigi šiuo metu vykstančio nacionalinio projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“ ekspertas iš Nyderlandų tikino, kad labai svarbu užimti subtilią ir moraliai neutralią poziciją, bandant įdiegti į studentą orientuoto mokymo elementus savo darbo aplinkoje ir tuo pačiu pripažįstant, kad tokie elementai aukštojo mokslo praktikoje egzistavo ilgą laiką. „Mes nekalbame apie balta-juoda arba gera-bloga priešpriešą, o tiesiog siūlome ieškoti tinkamiausių metodų konkrečiai situacijai, galvoti apie tai, ko mokome ir ką išmokome, - sako nuolat įvairius Europos universitetus konsultuojantis menų ekspertas ir čia pat prisimena gyvenimišką situaciją. – Kai mano draugas paprašė vyresniojo sūnaus pamokyti jaunesnįjį važiuoti dviračiu, vyresnysis labai greitai tėčiui pranešė, kad prašymą jau įvykdęs. Kai nuėjo kartu įvertinti, jaunesnysis važiuoti nesugebėjo. Atsakymas buvo paprastas – jis buvo mokomas, bet neišmoko.“

Taigi pasak dr. J. Cox‘o, į studentą orientuotas mokymas reiškia pagalbą studentams atrasti savo mokymosi stilių, suvokti savo motyvaciją bei įgyti efektyvių mokymosi įgūdžių, kurie pravers visą gyvenimą. Perkėlus šį požiūrį į praktiką, tai reikštų, jog dėstytojai turi padėti studentams užsibrėžti pasiekiamus tikslus, skatinti studentus vertinti save ir kolegas, padėti jiems dirbti kartu grupėse ir užtikrinti, jog jie žino, kaip panaudoti visus prieinamus mokymosi išteklius. Taigi mokymasis labiau yra asmeninio tobulėjimo forma, o ne tai, ką dėstytojas gali paskatinti.

„Ši mokymo sistema neleidžia studentų laikyti tiesiog „tuščiomis talpyklomis“ – jie ateina turėdami savo suvokimą. Taip pat reikia nepamiršti ir pripažinti, kad studentai mokosi skirtingais būdais ir turi skirtingus mokymosi stilius. Todėl turėtų būti skatinamas kūrybiškumo ugdymas, o pats mokymasis laikomas aktyviu, dinaminiu procesu,“ – esminius į studentą orientuoto mokymo principus dėsto ekspertas.

Kodėl būtent tai turėtų būti laikoma geru būdu organizuoti studijas, atsako tyrimai analizuojantys, kaip studentai įsisavina žinias priklausomai nuo skirtingų užduočių tipų. Vidutiniai studentų žinių įsisavinimo rodikliai (išdėstyti piramidės principu) rodo, kad skaitymas ir paskaitos atsiduria piramidės viršūnėje ir tepriimama vos 10 ir mažiau procentų. O įsisavinimo piramidės apačioje atsiduria diskusijos (apie 50 proc.), praktinis atlikimas (apie 80 proc.) ir kitų mokymas (apie 90 proc.). 

Todėl dr. J. Cox pripažįsta, kad jam į studentą orientuotos studijos tiesiog labiau priimtinos – jis labai mėgsta mokytis iš studentų, nes tai suteikia galimybių pačiam sužinoti daug naujo. Ekspertas taip pat pabrėžia, jog būtent dėl to negalima pasakyti, kad viena sistema yra gera, o kita – bloga. Tiesiog tai kitokia sistema su grįžtamuoju ryšiu.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Vilniaus universiteto mokslininkams – apdovanojimai už nuopelnus Vilniaus miestui

Jau devynioliktąjį kartą įteikti garbingiausi Vilniaus miesto apdovanojimai – Šv. Kristoforo statulėlės, teikiamos už nuopelnus švietimo, mokslo, kultūros, meno bei kitus darbus. skaityti »

KTU ir LSMU sukūrė unikalią technologiją vestibulinės funkcijos sutrikimams tirti

Kauno technologijos (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetai apjungė jėgas bendram tikslui – vestibulinio aparato sutrikimams tirti ir jų diagnostikai tobulinti. skaityti »

Tarptautinėje jaunių gamtos mokslų olimpiadoje Lietuvos mokiniai iškovojo sidabro ir bronzos medalius

Tarptautinėje jaunių gamtos mokslų olimpiadoje, gruodžio 2–11 dienomis vykusioje Indonezijoje, Balyje, sidabro medalius pelnė Ignas Šakuro ir Ernestas Ramanauskas. skaityti »

LEU IF prof. Benediktas Šetkus lankėsi Nursultano Nazarbajevo intelektinėje mokykloje Almatoje

Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto (LEU IF) prof. Benediktas Šetkus lankėsi Nursultano Nazarbajevo intelektinėje mokykloje Almatoje (Kazachstanas). skaityti »

„Mokslo pusryčiai“ – kaip mokslas gali kurti pridėtinę vertę verslui?

Antradienį Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros organizuotoje konferencijoje „Mokslo pusryčiai“ pristatyta nauja iniciatyva – „Mokslo ir tyrimų atvira prieiga“, kuri, kaip planuojama, padės mokslininkams pritraukti daugiau verslo užsakymų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. skaityti »

VU studentai pateko į pasaulinės programavimo olimpiados finalą

Pasaulinės studentų programavimo olimpiados Šiaurės Rytų Europos regiono atrankos turnyre Vilniaus universitetui atstovaujanti Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) studentų komanda užėmė 10 vietą iš 228 ir pirmą kartą VU istorijoje iškovojo kelialapį į finalą. skaityti »

VU tyrėjus pripažinę CERN specialistai Lietuvoje ieškos naujų idėjų pasaulinio mokslo pažangai

Gruodžio 13–14 d. mokslinėse dirbtuvėse „CERN CMS Computing and Technology Workshop“ Vilniaus universiteto ir Europos branduolinių tyrimų organizacijos Kompaktiškojo miuonų solenoido (CMS) mokslininkai aptars aktualiausius iššūkius, su kuriais susiduria geriausi pasaulio tyrėjai. skaityti »

VGTU mokslininkai rado praktišką būdą, kaip panaudoti avių vilnos atliekas

Lietuvoje šiuo metu auginama daugiau nei 180 tūkst. avių. Iš jų vilnos gaminant verpalus susidaro itin daug vilnos atliekų, kurios yra netinkamos pakartotinei verpalų gamybai. skaityti »

Prevencines programas įgyvendino daugiau nei 60 proc. Lietuvos mokyklų

2015–2016 m. m. bent vieną prevencinę programą įgyvendino 730 bendrojo ugdymo mokyklų, tai sudaro 62,8 proc. visų šalies mokyklų. skaityti »

Vilniaus universitetas bendradarbiaus su Generaline prokuratūra

Vilniaus universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra. Šią sutartį inicijavo VU Filosofijos fakultetas. skaityti »