Dr. Jeremy Cox: „Aukštajame moksle reikia sprendimo – siekiame mokyti ar išmokyti“

Publikuota: 2011 m. spalio 28 d. penktadienis

Vis dažniau kalbant apie Lietuvoje vykstančią aukštojo mokslo reformą, pabrėžiama į studentą orientuotų studijų svarba. Bet ką gi tai reiškia? Priešingybė į studentą orientuotam mokymui būtų į dėstytoją orientuotas mokymas. Greičiausiai visi turi patirties, kai būtent pastarasis požiūris labiau tinka procesui aukštajame moksle apibūdinti, įsitikinęs Tuning Educational Structures in World (Tuning) Muzikos ir dailės ekspertas dr. Jeremy Cox. Jo manymu, nereiktų visko supaprastinti ir priešpastatyti šiuo du mokymo būdus vieną prieš kitą, nes tokia požiūrių dichotomija verčia daugelį dėstytojų užimti gynybinę poziciją.

Taigi šiuo metu vykstančio nacionalinio projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“ ekspertas iš Nyderlandų tikino, kad labai svarbu užimti subtilią ir moraliai neutralią poziciją, bandant įdiegti į studentą orientuoto mokymo elementus savo darbo aplinkoje ir tuo pačiu pripažįstant, kad tokie elementai aukštojo mokslo praktikoje egzistavo ilgą laiką. „Mes nekalbame apie balta-juoda arba gera-bloga priešpriešą, o tiesiog siūlome ieškoti tinkamiausių metodų konkrečiai situacijai, galvoti apie tai, ko mokome ir ką išmokome, - sako nuolat įvairius Europos universitetus konsultuojantis menų ekspertas ir čia pat prisimena gyvenimišką situaciją. – Kai mano draugas paprašė vyresniojo sūnaus pamokyti jaunesnįjį važiuoti dviračiu, vyresnysis labai greitai tėčiui pranešė, kad prašymą jau įvykdęs. Kai nuėjo kartu įvertinti, jaunesnysis važiuoti nesugebėjo. Atsakymas buvo paprastas – jis buvo mokomas, bet neišmoko.“

Taigi pasak dr. J. Cox‘o, į studentą orientuotas mokymas reiškia pagalbą studentams atrasti savo mokymosi stilių, suvokti savo motyvaciją bei įgyti efektyvių mokymosi įgūdžių, kurie pravers visą gyvenimą. Perkėlus šį požiūrį į praktiką, tai reikštų, jog dėstytojai turi padėti studentams užsibrėžti pasiekiamus tikslus, skatinti studentus vertinti save ir kolegas, padėti jiems dirbti kartu grupėse ir užtikrinti, jog jie žino, kaip panaudoti visus prieinamus mokymosi išteklius. Taigi mokymasis labiau yra asmeninio tobulėjimo forma, o ne tai, ką dėstytojas gali paskatinti.

„Ši mokymo sistema neleidžia studentų laikyti tiesiog „tuščiomis talpyklomis“ – jie ateina turėdami savo suvokimą. Taip pat reikia nepamiršti ir pripažinti, kad studentai mokosi skirtingais būdais ir turi skirtingus mokymosi stilius. Todėl turėtų būti skatinamas kūrybiškumo ugdymas, o pats mokymasis laikomas aktyviu, dinaminiu procesu,“ – esminius į studentą orientuoto mokymo principus dėsto ekspertas.

Kodėl būtent tai turėtų būti laikoma geru būdu organizuoti studijas, atsako tyrimai analizuojantys, kaip studentai įsisavina žinias priklausomai nuo skirtingų užduočių tipų. Vidutiniai studentų žinių įsisavinimo rodikliai (išdėstyti piramidės principu) rodo, kad skaitymas ir paskaitos atsiduria piramidės viršūnėje ir tepriimama vos 10 ir mažiau procentų. O įsisavinimo piramidės apačioje atsiduria diskusijos (apie 50 proc.), praktinis atlikimas (apie 80 proc.) ir kitų mokymas (apie 90 proc.). 

Todėl dr. J. Cox pripažįsta, kad jam į studentą orientuotos studijos tiesiog labiau priimtinos – jis labai mėgsta mokytis iš studentų, nes tai suteikia galimybių pačiam sužinoti daug naujo. Ekspertas taip pat pabrėžia, jog būtent dėl to negalima pasakyti, kad viena sistema yra gera, o kita – bloga. Tiesiog tai kitokia sistema su grįžtamuoju ryšiu.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

LEU dalyvaus konferencijoje-festivalyje „Studfestas“

Spalio 14 d. „Siemens“ arenoje (Vilnius) vyks konferencija-festivalis „Studfestas“, padėsiantis moksleiviams atsakyti į klausimus apie studijas ir karjerą. Ką daryti baigus mokyklą, kokias studijas rinktis? skaityti »

Vilniaus universiteto profesoriui V. Šikšniui įteikta elitinė „Warren Alpert” premija

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesoriui Virginijui Šikšniui Harvardo universiteto (JAV) Medicinos mokykloje oficialiai įteikta elitine laikoma „Warren Alpert” fondo premija už reikšmingą indėlį į bakterijų CRISPR antivirusinės apsaugos sistemos pažinimą. skaityti »

KTU gimnazistams – moderniausia mokymosi bazė

Kauno technologijos universiteto gimnazijoje (KTUG) pamokos nuo šiol bus dar įtaigesnės ir įdomesnės. Šią savaitę duris atvėrė naujos fizikos, biologijos, informatikos ir chemijos klasės, kuriose įdiegtos išmaniosios technologijos, bei įrengta chemijos laboratorija. skaityti »

VDU daugiafunkcis centras – atviras Lietuvai ir pasauliui

Vytauto Didžiojo universitetas atidarė naują, darnaus vystymo principus atitinkantį daugiafunkcį mokslo ir studijų centrą, kuris atviras ne tik visai akademinei bendruomenei, mokslo ir inovacijų kūrėjams, bet ir pasaulio lietuviams bei plačiajai visuomenei. skaityti »

Vilniaus universitetas Nobelio premijos lūkesčius atideda netolimai ateičiai

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiek žmonių gyvai stebėjo transliaciją iš Švedijos karališkosios mokslų akademijos, kur buvo skelbiami Chemijos premijos laureatai. skaityti »

Gyvybės mokslų studijoms VU – naujos „Thermo Fisher Scientific“ investicijos

Spalio 5 d. Jungtiniame gyvybės mokslų centre (JGMC) įvyko „Thermo Fisher Scientific“ Mokslo diena. Šią dieną „Thermo Fisher Scientific“ pažymėjo dovanodama Vilniaus universitetui (VU) naujausią tyrimų įrangą už 220 tūkst. eurų. skaityti »

Ar dirbtinis intelektas pakeis šiandienos pedagogą?

Kokius iššūkius, reaguodamas į naujosios mokinių kartos mokymosi poreikius, turi būti pasirengęs sutikti šiandienos mokytojas? skaityti »

Keisis mokytojų darbo sąlygos

Per ateinančius kelerius metus bus siekiama įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, mokytojus, dirbančius nedidelėse mokyklose ar turinčius mažą darbo krūvį, skatinti įgyti papildomą kvalifikaciją. skaityti »

JAV ambasada kviečia teikti paraiškas FLEX moksleivių mainų programai

Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Lietuvoje ir Amerikos Tarptautinio švietimo taryba kviečia visus moksleivius dalyvauti FLEX programos konkurse. skaityti »

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »