Edukacinė medžiaga apie eurą: nuo ikimokyklinukų iki dvyliktokų

Publikuota: 2014 m. gruodžio 8 d. pirmadienis

Lietuvos bankas parengė edukacinę ir metodinę medžiagą apie eurą, skirtą ir ikimokyklinio amžiaus vaikams, ir įvairių amžiaus grupių mokiniams. Ji parengta vadovaujantis principu, kad skirtingų amžiaus grupių mokiniai nevienodai įsisavina mokomojo turinio medžiagą.

Lietuvos bankas parengė edukacinę ir metodinę medžiagą apie eurą, skirtą ir ikimokyklinio amžiaus vaikams, ir įvairių amžiaus grupių mokiniams. Ji parengta vadovaujantis principu, kad skirtingų amžiaus grupių mokiniai nevienodai įsisavina mokomojo turinio medžiagą.

„Vaikai – mūsų ateitis, kaip ir euras – mūsų ateities valiuta, todėl jaunoji karta privalo sužinoti apie juos, be to, ši tema aktuali vaikams. Vaikų klausimai apie eurą skiriasi nuo suaugusiųjų klausimų. Pavyzdžiui, likus mažiau nei mėnesiui iki euro įvedimo, jie pradeda derėtis su tėvais, kokiu kursu kitąmet bus „perskaičiuoti“ jų kišenpinigiai, kodėl monetos yra skirtingo dydžio ar kokio didumo piniginės prireiks 500 eurų banknotams įsidėti“, – teigia Vita Beržiūnaitė, medžiagos rengėja, Lietuvos banko Pinigų muziejaus vyresnioji specialistė.

Medžiagą sudaro paskaita ikimokyklinio amžiaus vaikams, du komplektai – po paskaitą „Pažink eurus“ ir pratybų sąsiuvinį dviejų amžiaus grupių (8–15 ir 16–18 metų) mokiniams, taip pat „Viktorina“ ir vaizdo klipai. Išdėsčius paskaitas ir parodžius vaizdo klipus, rekomenduojama mokiniams įtvirtinti žinias ir užpildyti pratybų sąsiuvinius bei pažaisti „Viktoriną“.

Edukacinę programą „Euras – mūsų pinigėlis“, skirtą ikimokyklinio amžiaus vaikams, sudaro tik paskaita, nes pratybų sąsiuvinių pildymas šios amžiaus grupės vaikams bus per sunkus.

Medžiaga paskelbta Ugdymo plėtotės centro svetainėje adresu http://www.upc.smm.lt/euras/.

Nuorodą tiesiogiai mokytojams neatlygintinais pagrindais platina elektroniniai mokymosi tinklai Mano dienynas,TAMO ir Vdienynas.

Šaltinis: euras.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »