Efektyviam moderniausios tyrimų įrangos naudojimui – atviros prieigos principas

Publikuota: 2011 m. lapkričio 24 d. ketvirtadienis

Visos mokslo, studijų ir verslo slėniuose kuriamos laboratorijos veiks kaip Atviros prieigos centrai (APC) – moderniausios įrangos bazės, kuriomis tyrimams galės naudotis ne tik mokslininkai ir stažuotojai, bet ir privataus sektoriaus vartotojai. Bendra tiriamojo darbo erdvė sudarys sąlygas susitikti įvairiose aukštųjų technologijų srityse ir projektuose dirbantiems Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkams, į tyrimus besigilinantiems studentams, verslo įmonėse dirbantiems tyrėjams.

Švietimo ir mokslo ministerija patobulino Atviros prieigos centrų reglamentą, nustatantį už milijonines Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos biudžeto lėšas įkurtų laboratorijų valdymo tvarką ir naudojimo galimybes. Pakoreguotas dokumentas aiškiau apibrėžia bendrus principus ir suteikia daugiau laisvės centrų valdytojams.

„Investuodami, ligšiolinio finansavimo mastais vertinant, milžiniškas ES lėšas į Lietuvos mokslo infrastruktūros atsinaujinimą, siekiame, kad jos duotų kuo didesnę naudą. Kurdami atviros prieigos centrus norime užtikrinti, kad moderniausia įranga būtų prieinama ne tik ją įsigijusiam universitetui ar mokslinių tyrimų institutui, bet ir kitiems suinteresuotiems vartotojams, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Tikimės, kad tokie centrai atvers naujus horizontus glaudžiam mokslo ir verslo bendradarbiavimui ir inovatyvių aukštųjų technologijų produktų kūrimui. Turėdami šiuolaikišką įrangą taip pat galėsime visavertiškai įsilieti į pasaulinius tyrimų tinklus ir projektus.“

Atviros prieigos centrai veiks šiuo metu kuriamuose mokslinių tyrimų infrastruktūros telkiniuose – penkiuose integruotuose mokslo, studijų ir verslo centruose: „Saulėtekio“ ir „Santaros“ slėniuose Vilniuje, „Santakos“ ir „Nemuno“ Kaune bei Jūriniame slėnyje Klaipėdoje. Juose bus vykdomi mokslo darbai biomedicinos ir biotechnologijos, medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų, inžinerijos ir informacinių technologijų, gamtos išteklių ir žemės ūkio mokslų srityse. Atviros prieigos principu dirbs visa ES lėšomis slėniuose sukurta mokslinių tyrimų infrastruktūra.

Atviros prieigos centrų įrangą jau yra įsigiję VGTU Civilinės inžinerijos centras „Saulėtekio“ slėnyje, VU informacinių technologijų centras „Santaros“ slėnyje, KTU Maisto mokslo ir technologijų centras bei ASU Agrobiotechnologijų centras „Nemuno“ slėnyje. Į priekį juda ir visi kiti slėnių projektai. Lapkričio 25 d. įkasant kapsulę bus pradėtos Nacionalinio atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centro statybos „Santakos“ slėnyje, šalia Kauno technologijos universiteto studentų miestelio.

Bus kuriamas specialus APC registras, kuriame Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) registruos atviros prieigos būdu naudotiną tyrimų įrangą. Numatoma, kad pirmieji Atviros prieigos centrai pradės veikti jau kitų metų pradžioje.

Norintys naudotis konkretaus centro baze turės pateikti paraišką su planuojamo vykdyti mokslinio tyrimo ar eksperimento aprašymu, nurodyti tyrėjo kvalifikaciją ir reikalingą įrangą, medžiagas, taip pat kur bus panaudoti gauti rezultatai.

Lėšos, gautos už įrangos naudojimą, bus naudojamos APC infrastruktūros atnaujinimui, plėtrai, medžiagų bei priemonių įsigijimui, taip pat personalo kvalifikacijos kėlimui, atlyginimui ir kitoms išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su APC veikla.

Atviros prieigos principų užtikrinimas – viena iš mokslo ir verslo sinergijos skatinimo priemonių. Švietimo ir mokslo ministerija taip pat numato iš esmės atnaujinti 2007 m. patvirtintą mokslo, studijų ir verslo slėnių koncepciją, kad ji apimtų jau atliktus darbus ir brėžtų būsimos plėtros žingsnius. Į ją bus įtraukti ne tik infrastruktūros atnaujinimo, bet ir žmogiškųjų išteklių, kvalifikacijos tobulinimo, konkrečių mokslo ir verslo bendradarbiavimo modelių kūrimo tikslai.

Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerija drauge su Ūkio ministerija rengia pilotinę finansavimo priemonę – dar šio, 2007-2013 m., ES finansavimo laikotarpio lėšomis bus finansuojami stambūs mokslo ir verslo bendradarbiavimo projektai: Švietimo ir mokslo ministerija numato finansuoti mokslo ir studijų institucijų taikomuosius tyrimus, Ūkio ministerija – verslo įmonių veiklas kuriant naujus produktus. Į bandomosios priemonės rezultatus bus atsižvelgiama darant sprendimus dėl naujojo, 2014-2020 m., ES finansavimo periodo.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Vilniaus universiteto mokslininkams – apdovanojimai už nuopelnus Vilniaus miestui

Jau devynioliktąjį kartą įteikti garbingiausi Vilniaus miesto apdovanojimai – Šv. Kristoforo statulėlės, teikiamos už nuopelnus švietimo, mokslo, kultūros, meno bei kitus darbus. skaityti »

KTU ir LSMU sukūrė unikalią technologiją vestibulinės funkcijos sutrikimams tirti

Kauno technologijos (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetai apjungė jėgas bendram tikslui – vestibulinio aparato sutrikimams tirti ir jų diagnostikai tobulinti. skaityti »

Tarptautinėje jaunių gamtos mokslų olimpiadoje Lietuvos mokiniai iškovojo sidabro ir bronzos medalius

Tarptautinėje jaunių gamtos mokslų olimpiadoje, gruodžio 2–11 dienomis vykusioje Indonezijoje, Balyje, sidabro medalius pelnė Ignas Šakuro ir Ernestas Ramanauskas. skaityti »

LEU IF prof. Benediktas Šetkus lankėsi Nursultano Nazarbajevo intelektinėje mokykloje Almatoje

Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto (LEU IF) prof. Benediktas Šetkus lankėsi Nursultano Nazarbajevo intelektinėje mokykloje Almatoje (Kazachstanas). skaityti »

„Mokslo pusryčiai“ – kaip mokslas gali kurti pridėtinę vertę verslui?

Antradienį Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros organizuotoje konferencijoje „Mokslo pusryčiai“ pristatyta nauja iniciatyva – „Mokslo ir tyrimų atvira prieiga“, kuri, kaip planuojama, padės mokslininkams pritraukti daugiau verslo užsakymų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. skaityti »

VU studentai pateko į pasaulinės programavimo olimpiados finalą

Pasaulinės studentų programavimo olimpiados Šiaurės Rytų Europos regiono atrankos turnyre Vilniaus universitetui atstovaujanti Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) studentų komanda užėmė 10 vietą iš 228 ir pirmą kartą VU istorijoje iškovojo kelialapį į finalą. skaityti »

VU tyrėjus pripažinę CERN specialistai Lietuvoje ieškos naujų idėjų pasaulinio mokslo pažangai

Gruodžio 13–14 d. mokslinėse dirbtuvėse „CERN CMS Computing and Technology Workshop“ Vilniaus universiteto ir Europos branduolinių tyrimų organizacijos Kompaktiškojo miuonų solenoido (CMS) mokslininkai aptars aktualiausius iššūkius, su kuriais susiduria geriausi pasaulio tyrėjai. skaityti »

VGTU mokslininkai rado praktišką būdą, kaip panaudoti avių vilnos atliekas

Lietuvoje šiuo metu auginama daugiau nei 180 tūkst. avių. Iš jų vilnos gaminant verpalus susidaro itin daug vilnos atliekų, kurios yra netinkamos pakartotinei verpalų gamybai. skaityti »

Prevencines programas įgyvendino daugiau nei 60 proc. Lietuvos mokyklų

2015–2016 m. m. bent vieną prevencinę programą įgyvendino 730 bendrojo ugdymo mokyklų, tai sudaro 62,8 proc. visų šalies mokyklų. skaityti »

Vilniaus universitetas bendradarbiaus su Generaline prokuratūra

Vilniaus universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra. Šią sutartį inicijavo VU Filosofijos fakultetas. skaityti »