Efektyviam moderniausios tyrimų įrangos naudojimui – atviros prieigos principas

Publikuota: 2011 m. lapkričio 24 d. ketvirtadienis

Visos mokslo, studijų ir verslo slėniuose kuriamos laboratorijos veiks kaip Atviros prieigos centrai (APC) – moderniausios įrangos bazės, kuriomis tyrimams galės naudotis ne tik mokslininkai ir stažuotojai, bet ir privataus sektoriaus vartotojai. Bendra tiriamojo darbo erdvė sudarys sąlygas susitikti įvairiose aukštųjų technologijų srityse ir projektuose dirbantiems Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkams, į tyrimus besigilinantiems studentams, verslo įmonėse dirbantiems tyrėjams.

Švietimo ir mokslo ministerija patobulino Atviros prieigos centrų reglamentą, nustatantį už milijonines Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos biudžeto lėšas įkurtų laboratorijų valdymo tvarką ir naudojimo galimybes. Pakoreguotas dokumentas aiškiau apibrėžia bendrus principus ir suteikia daugiau laisvės centrų valdytojams.

„Investuodami, ligšiolinio finansavimo mastais vertinant, milžiniškas ES lėšas į Lietuvos mokslo infrastruktūros atsinaujinimą, siekiame, kad jos duotų kuo didesnę naudą. Kurdami atviros prieigos centrus norime užtikrinti, kad moderniausia įranga būtų prieinama ne tik ją įsigijusiam universitetui ar mokslinių tyrimų institutui, bet ir kitiems suinteresuotiems vartotojams, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Tikimės, kad tokie centrai atvers naujus horizontus glaudžiam mokslo ir verslo bendradarbiavimui ir inovatyvių aukštųjų technologijų produktų kūrimui. Turėdami šiuolaikišką įrangą taip pat galėsime visavertiškai įsilieti į pasaulinius tyrimų tinklus ir projektus.“

Atviros prieigos centrai veiks šiuo metu kuriamuose mokslinių tyrimų infrastruktūros telkiniuose – penkiuose integruotuose mokslo, studijų ir verslo centruose: „Saulėtekio“ ir „Santaros“ slėniuose Vilniuje, „Santakos“ ir „Nemuno“ Kaune bei Jūriniame slėnyje Klaipėdoje. Juose bus vykdomi mokslo darbai biomedicinos ir biotechnologijos, medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų, inžinerijos ir informacinių technologijų, gamtos išteklių ir žemės ūkio mokslų srityse. Atviros prieigos principu dirbs visa ES lėšomis slėniuose sukurta mokslinių tyrimų infrastruktūra.

Atviros prieigos centrų įrangą jau yra įsigiję VGTU Civilinės inžinerijos centras „Saulėtekio“ slėnyje, VU informacinių technologijų centras „Santaros“ slėnyje, KTU Maisto mokslo ir technologijų centras bei ASU Agrobiotechnologijų centras „Nemuno“ slėnyje. Į priekį juda ir visi kiti slėnių projektai. Lapkričio 25 d. įkasant kapsulę bus pradėtos Nacionalinio atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centro statybos „Santakos“ slėnyje, šalia Kauno technologijos universiteto studentų miestelio.

Bus kuriamas specialus APC registras, kuriame Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) registruos atviros prieigos būdu naudotiną tyrimų įrangą. Numatoma, kad pirmieji Atviros prieigos centrai pradės veikti jau kitų metų pradžioje.

Norintys naudotis konkretaus centro baze turės pateikti paraišką su planuojamo vykdyti mokslinio tyrimo ar eksperimento aprašymu, nurodyti tyrėjo kvalifikaciją ir reikalingą įrangą, medžiagas, taip pat kur bus panaudoti gauti rezultatai.

Lėšos, gautos už įrangos naudojimą, bus naudojamos APC infrastruktūros atnaujinimui, plėtrai, medžiagų bei priemonių įsigijimui, taip pat personalo kvalifikacijos kėlimui, atlyginimui ir kitoms išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su APC veikla.

Atviros prieigos principų užtikrinimas – viena iš mokslo ir verslo sinergijos skatinimo priemonių. Švietimo ir mokslo ministerija taip pat numato iš esmės atnaujinti 2007 m. patvirtintą mokslo, studijų ir verslo slėnių koncepciją, kad ji apimtų jau atliktus darbus ir brėžtų būsimos plėtros žingsnius. Į ją bus įtraukti ne tik infrastruktūros atnaujinimo, bet ir žmogiškųjų išteklių, kvalifikacijos tobulinimo, konkrečių mokslo ir verslo bendradarbiavimo modelių kūrimo tikslai.

Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerija drauge su Ūkio ministerija rengia pilotinę finansavimo priemonę – dar šio, 2007-2013 m., ES finansavimo laikotarpio lėšomis bus finansuojami stambūs mokslo ir verslo bendradarbiavimo projektai: Švietimo ir mokslo ministerija numato finansuoti mokslo ir studijų institucijų taikomuosius tyrimus, Ūkio ministerija – verslo įmonių veiklas kuriant naujus produktus. Į bandomosios priemonės rezultatus bus atsižvelgiama darant sprendimus dėl naujojo, 2014-2020 m., ES finansavimo periodo.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Vasara gabiems moksleiviams – puikus laikas tobulėti

Nacionalinė moksleivių akademija (NMA) nuolat siekia sudaryti sąlygas talentingiems vaikams tobulėti. Šiuo tikslu kasmet rengia vasaros sesijas, kurių metu moksleiviai susitinka su šalyje gerai žinomais bei pripažintais savo sričių specialistais. skaityti »

Vilniaus universiteto mokslininkai tobulins Ukrainos doktorantūros sistemą

Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos instituto mokslininkai kartu su kolegomis iš Suomijos, Airijos, Prancūzijos ir Ukrainos bus atsakingi už Ukrainos doktorantų rengimo sistemos tobulinimą. skaityti »

Jaunieji mokslininkai pristatys žarnyno bakterijų programavimo metodą

Vilniaus universiteto (VU) studentų komanda kuria metodą žarnyno bakterijų programavimui, kuris palengvins įgimta liga sergančių vaikų gydymą. skaityti »

Pasirinkusiesiems tikslinį studijų finansavimą: nemokamos studijos ir garantuota darbo vieta

Į tikslines studijų vietas įstoję studentai galės atsikvėpti lengviau. Mat tokį studijų finansavimą gavusiems jau nuo rugsėjo bus suteikta ne tik galimybė studijuoti paklausiausias specialybes Lietuvoje, bet ir iš karto po studijų lauks garantuota darbo vieta. skaityti »

Šiemet – didesnė parama mokinio reikmenims

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad jau galima teikti prašymus dėl socialinės paramos mokiniams. skaityti »

Mokymąsi profesinėse mokyklose renkasi daugiau mokinių nei pernai

Liepos pabaigos duomenimis, mokymąsi profesinėse mokyklose jau yra pasirinkę daugiau nei 9,2 tūkst. mokinių, t. y. sulaukta per 700 daugiau priėmimo prašymų nei pernai tuo pat metu. skaityti »

„Webometrics“ lyderiai – VU ir VGTU

Paskelbti naujausi pasaulio aukštųjų mokyklų reitingai „Webometrics“ parodė, jog jau kelintus metus iš eilės pirmąsias dvi lyderių pozicijas užima tie patys universitetai. skaityti »

Lietuvių kuriama technologija padės mažinti Parkinsono ligos simptomus

Kauno mokslo ir technologijų parke įsikūrusi įmonė „Fidens“ kartu su Kauno technologijos universiteto (KTU) studentais kuria rankų drebėjimą mažinantį aparatą sergantiems Parkinsono liga. skaityti »

DNR revoliucija mokslininkams atveria naujas galimybes apsaugoti žmoniją

Nauja revoliucinė CRISPR technologija suteikia neregėtą galią valdyti gamtą. Pirmąsyk istorijoje mokslininkai geba greitai ir tiksliai pakeisti, pašalinti arba pertvarkyti beveik visų gyvų organizmų, įskaitant mus, žmones, DNR. skaityti »

Interviu su MRU rektoriumi doc. dr. A. Monkevičiumi apie stojimo į MRU rezultatus

Paskelbti pirmieji šių metų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai. Apie situaciją mūsų universitete kalbamės su rektoriumi doc. dr. Algirdu Monkevičiumi. skaityti »