Efektyviam moderniausios tyrimų įrangos naudojimui – atviros prieigos principas

Publikuota: 2011 m. lapkričio 24 d. ketvirtadienis

Visos mokslo, studijų ir verslo slėniuose kuriamos laboratorijos veiks kaip Atviros prieigos centrai (APC) – moderniausios įrangos bazės, kuriomis tyrimams galės naudotis ne tik mokslininkai ir stažuotojai, bet ir privataus sektoriaus vartotojai. Bendra tiriamojo darbo erdvė sudarys sąlygas susitikti įvairiose aukštųjų technologijų srityse ir projektuose dirbantiems Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkams, į tyrimus besigilinantiems studentams, verslo įmonėse dirbantiems tyrėjams.

Švietimo ir mokslo ministerija patobulino Atviros prieigos centrų reglamentą, nustatantį už milijonines Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos biudžeto lėšas įkurtų laboratorijų valdymo tvarką ir naudojimo galimybes. Pakoreguotas dokumentas aiškiau apibrėžia bendrus principus ir suteikia daugiau laisvės centrų valdytojams.

„Investuodami, ligšiolinio finansavimo mastais vertinant, milžiniškas ES lėšas į Lietuvos mokslo infrastruktūros atsinaujinimą, siekiame, kad jos duotų kuo didesnę naudą. Kurdami atviros prieigos centrus norime užtikrinti, kad moderniausia įranga būtų prieinama ne tik ją įsigijusiam universitetui ar mokslinių tyrimų institutui, bet ir kitiems suinteresuotiems vartotojams, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Tikimės, kad tokie centrai atvers naujus horizontus glaudžiam mokslo ir verslo bendradarbiavimui ir inovatyvių aukštųjų technologijų produktų kūrimui. Turėdami šiuolaikišką įrangą taip pat galėsime visavertiškai įsilieti į pasaulinius tyrimų tinklus ir projektus.“

Atviros prieigos centrai veiks šiuo metu kuriamuose mokslinių tyrimų infrastruktūros telkiniuose – penkiuose integruotuose mokslo, studijų ir verslo centruose: „Saulėtekio“ ir „Santaros“ slėniuose Vilniuje, „Santakos“ ir „Nemuno“ Kaune bei Jūriniame slėnyje Klaipėdoje. Juose bus vykdomi mokslo darbai biomedicinos ir biotechnologijos, medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų, inžinerijos ir informacinių technologijų, gamtos išteklių ir žemės ūkio mokslų srityse. Atviros prieigos principu dirbs visa ES lėšomis slėniuose sukurta mokslinių tyrimų infrastruktūra.

Atviros prieigos centrų įrangą jau yra įsigiję VGTU Civilinės inžinerijos centras „Saulėtekio“ slėnyje, VU informacinių technologijų centras „Santaros“ slėnyje, KTU Maisto mokslo ir technologijų centras bei ASU Agrobiotechnologijų centras „Nemuno“ slėnyje. Į priekį juda ir visi kiti slėnių projektai. Lapkričio 25 d. įkasant kapsulę bus pradėtos Nacionalinio atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centro statybos „Santakos“ slėnyje, šalia Kauno technologijos universiteto studentų miestelio.

Bus kuriamas specialus APC registras, kuriame Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) registruos atviros prieigos būdu naudotiną tyrimų įrangą. Numatoma, kad pirmieji Atviros prieigos centrai pradės veikti jau kitų metų pradžioje.

Norintys naudotis konkretaus centro baze turės pateikti paraišką su planuojamo vykdyti mokslinio tyrimo ar eksperimento aprašymu, nurodyti tyrėjo kvalifikaciją ir reikalingą įrangą, medžiagas, taip pat kur bus panaudoti gauti rezultatai.

Lėšos, gautos už įrangos naudojimą, bus naudojamos APC infrastruktūros atnaujinimui, plėtrai, medžiagų bei priemonių įsigijimui, taip pat personalo kvalifikacijos kėlimui, atlyginimui ir kitoms išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su APC veikla.

Atviros prieigos principų užtikrinimas – viena iš mokslo ir verslo sinergijos skatinimo priemonių. Švietimo ir mokslo ministerija taip pat numato iš esmės atnaujinti 2007 m. patvirtintą mokslo, studijų ir verslo slėnių koncepciją, kad ji apimtų jau atliktus darbus ir brėžtų būsimos plėtros žingsnius. Į ją bus įtraukti ne tik infrastruktūros atnaujinimo, bet ir žmogiškųjų išteklių, kvalifikacijos tobulinimo, konkrečių mokslo ir verslo bendradarbiavimo modelių kūrimo tikslai.

Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerija drauge su Ūkio ministerija rengia pilotinę finansavimo priemonę – dar šio, 2007-2013 m., ES finansavimo laikotarpio lėšomis bus finansuojami stambūs mokslo ir verslo bendradarbiavimo projektai: Švietimo ir mokslo ministerija numato finansuoti mokslo ir studijų institucijų taikomuosius tyrimus, Ūkio ministerija – verslo įmonių veiklas kuriant naujus produktus. Į bandomosios priemonės rezultatus bus atsižvelgiama darant sprendimus dėl naujojo, 2014-2020 m., ES finansavimo periodo.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Plečiama atvirosios prieigos duomenų bazė „Lituanistika“

Lietuvos mokslo taryba pasirašė finansavimo sutartį su Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) vykdyti projektą „Duomenų bazės „Lituanistika“ plėtra“ ir tęsti 10 metų vykdomus darbus. skaityti »

Nevyriausybinės organizacijos ir verslo ieško būdų, kaip geriau pripažinti neformaliais būdais įgytas kompetencijas

Balandžio 28 d. Vilniuje vykusi diskusija apie Atvirus skaitmeninius ženkliukus sukvietė darbdavių atstovus, viešojo sektoriaus institucijas ir darbo su jaunimu organizacijas. skaityti »

LEU pagerbs pažangiausių studentų mamas

Artėjant Motinos dienai, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektorius akademikas Algirdas Gaižutis išsiuntė sveikinimus pažangiausių studentų šeimoms. Motinos diena – puiki proga pasidžiaugti vaikų pasiekimais. skaityti »

„Makaronų tiltai 2016“ nugalėtojams – kelialapis į čempionatą Vengrijoje

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vėl griuvo tiltai – ne bet kokie, o pastatyti iš makaronų. Čia penktą kartą vyko Lietuvos čempionato „Makaronų tiltai 2016“ finalas. skaityti »

Lietuvos studentai kviečiami dalyvauti LR finansų ministerijos mokslo darbų konkurse

Lietuvos Respublikos (LR) finansų ministerija jau trečius metus kviečia visus Lietuvos studentus dalyvauti mokslo darbų apie Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų investicijų efektyvumą konkurse. skaityti »

Kinijos verslininkai naujų galimybių ieško Vilniaus universitete

Ieškodama naujų verslo galimybių Lietuvoje lankosi Kinijos Liaudies Respublikos Šendženo miesto delegacija. skaityti »

Tarp pretendentų gauti šių metų Europos išradėjo titulą – ir KTU mokslininko pavardė

Mokslininkas ir išradėjas Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Arminas Ragauskas, kartu su bendraminčiais patentavęs neinvazinį galvospūdžio matavimo būdą, pateko tarp pretendentų gauti 2016-ųjų Europos išradėjo prizą, praneša Europos patentų biuras. skaityti »

KTU rektoriaus rinkimuose – 6 pretendentai

Š. m. balandžio 22 d. 10 val. baigėsi terminas pateikti dokumentus dalyvauti viešame tarptautiniame konkurse Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriaus pareigoms užimti. skaityti »

Vilniaus universiteto profesorė pripažinta kompiuterinio meistriškumo lydere Europoje

Balandžio 25 d. Briuselyje Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos instituto profesorei Valentinai Dagienei bus įteiktas Europos skaitmeninio pasaulio moters apdovanojimas. skaityti »

Antrą kartą studentų išrinkti geriausi LEU dėstytojai

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentai išrinko geriausius universiteto dėstytojus. skaityti »