Efektyviam moderniausios tyrimų įrangos naudojimui – atviros prieigos principas

Publikuota: 2011 m. lapkričio 24 d. ketvirtadienis

Visos mokslo, studijų ir verslo slėniuose kuriamos laboratorijos veiks kaip Atviros prieigos centrai (APC) – moderniausios įrangos bazės, kuriomis tyrimams galės naudotis ne tik mokslininkai ir stažuotojai, bet ir privataus sektoriaus vartotojai. Bendra tiriamojo darbo erdvė sudarys sąlygas susitikti įvairiose aukštųjų technologijų srityse ir projektuose dirbantiems Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkams, į tyrimus besigilinantiems studentams, verslo įmonėse dirbantiems tyrėjams.

Švietimo ir mokslo ministerija patobulino Atviros prieigos centrų reglamentą, nustatantį už milijonines Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos biudžeto lėšas įkurtų laboratorijų valdymo tvarką ir naudojimo galimybes. Pakoreguotas dokumentas aiškiau apibrėžia bendrus principus ir suteikia daugiau laisvės centrų valdytojams.

„Investuodami, ligšiolinio finansavimo mastais vertinant, milžiniškas ES lėšas į Lietuvos mokslo infrastruktūros atsinaujinimą, siekiame, kad jos duotų kuo didesnę naudą. Kurdami atviros prieigos centrus norime užtikrinti, kad moderniausia įranga būtų prieinama ne tik ją įsigijusiam universitetui ar mokslinių tyrimų institutui, bet ir kitiems suinteresuotiems vartotojams, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Tikimės, kad tokie centrai atvers naujus horizontus glaudžiam mokslo ir verslo bendradarbiavimui ir inovatyvių aukštųjų technologijų produktų kūrimui. Turėdami šiuolaikišką įrangą taip pat galėsime visavertiškai įsilieti į pasaulinius tyrimų tinklus ir projektus.“

Atviros prieigos centrai veiks šiuo metu kuriamuose mokslinių tyrimų infrastruktūros telkiniuose – penkiuose integruotuose mokslo, studijų ir verslo centruose: „Saulėtekio“ ir „Santaros“ slėniuose Vilniuje, „Santakos“ ir „Nemuno“ Kaune bei Jūriniame slėnyje Klaipėdoje. Juose bus vykdomi mokslo darbai biomedicinos ir biotechnologijos, medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų, inžinerijos ir informacinių technologijų, gamtos išteklių ir žemės ūkio mokslų srityse. Atviros prieigos principu dirbs visa ES lėšomis slėniuose sukurta mokslinių tyrimų infrastruktūra.

Atviros prieigos centrų įrangą jau yra įsigiję VGTU Civilinės inžinerijos centras „Saulėtekio“ slėnyje, VU informacinių technologijų centras „Santaros“ slėnyje, KTU Maisto mokslo ir technologijų centras bei ASU Agrobiotechnologijų centras „Nemuno“ slėnyje. Į priekį juda ir visi kiti slėnių projektai. Lapkričio 25 d. įkasant kapsulę bus pradėtos Nacionalinio atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centro statybos „Santakos“ slėnyje, šalia Kauno technologijos universiteto studentų miestelio.

Bus kuriamas specialus APC registras, kuriame Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) registruos atviros prieigos būdu naudotiną tyrimų įrangą. Numatoma, kad pirmieji Atviros prieigos centrai pradės veikti jau kitų metų pradžioje.

Norintys naudotis konkretaus centro baze turės pateikti paraišką su planuojamo vykdyti mokslinio tyrimo ar eksperimento aprašymu, nurodyti tyrėjo kvalifikaciją ir reikalingą įrangą, medžiagas, taip pat kur bus panaudoti gauti rezultatai.

Lėšos, gautos už įrangos naudojimą, bus naudojamos APC infrastruktūros atnaujinimui, plėtrai, medžiagų bei priemonių įsigijimui, taip pat personalo kvalifikacijos kėlimui, atlyginimui ir kitoms išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su APC veikla.

Atviros prieigos principų užtikrinimas – viena iš mokslo ir verslo sinergijos skatinimo priemonių. Švietimo ir mokslo ministerija taip pat numato iš esmės atnaujinti 2007 m. patvirtintą mokslo, studijų ir verslo slėnių koncepciją, kad ji apimtų jau atliktus darbus ir brėžtų būsimos plėtros žingsnius. Į ją bus įtraukti ne tik infrastruktūros atnaujinimo, bet ir žmogiškųjų išteklių, kvalifikacijos tobulinimo, konkrečių mokslo ir verslo bendradarbiavimo modelių kūrimo tikslai.

Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerija drauge su Ūkio ministerija rengia pilotinę finansavimo priemonę – dar šio, 2007-2013 m., ES finansavimo laikotarpio lėšomis bus finansuojami stambūs mokslo ir verslo bendradarbiavimo projektai: Švietimo ir mokslo ministerija numato finansuoti mokslo ir studijų institucijų taikomuosius tyrimus, Ūkio ministerija – verslo įmonių veiklas kuriant naujus produktus. Į bandomosios priemonės rezultatus bus atsižvelgiama darant sprendimus dėl naujojo, 2014-2020 m., ES finansavimo periodo.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Skelbiamas geriausio 2015 metų kokybinio rašto darbo konkursas

Fenomenologinių tyrimų institutas skelbia Geriausio metų kokybinio rašto darbo Lietuvoje konkursą. skaityti »

LEU leidykla kasmetinėje Vilniaus knygų mugėje pristatys naujausius leidinius

Vasario 25–28 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ (Laisvės pr. 5, Vilnius) vyks 17-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Šių metų tema – „Personažas ieško autoriaus“. Parodoje susitikimus rengs ir savo išleistas knygas pristatys ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) leidykla. skaityti »

Lietuvos studentai kviečiami dalyvauti Finansų ministerijos mokslo darbų konkurse

Šiais metais jau trečią kartą Finansų ministerija inicijuoja ir kviečia dalyvauti 2016 m. studentų mokslo darbų konkurse apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų efektyvumą. skaityti »

Bus vykdoma nuolatinė absolventų įsidarbinamumo stebėsena

Tęsiami valstybinės absolventų įsidarbinamumo stebėsenos sistemos kūrimo darbai. Vyriausybė patvirtino Nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos pagrindų aprašą, nustatantį jos paskirtį, vykdytojus, principus ir koordinavimą. skaityti »

KTU mokslininkai sukūrė betono mišinį statybiniam 3D spausdintuvui

KTU SAF Statybinių medžiagų katedros vedėjo vadovaujama mokslininkų grupė sukūrė betono mišinį, kurį galima naudoti spausdinant namus. Automobilių pramonės patirtis neišvengiamai persikels į statybų verslą. skaityti »

ŠMM siūlo kokybinius pokyčius aukštosiose mokyklose

Įvesti minimalius reikalavimus universitetams ir kolegijoms ir jų pagrindu pertvarkyti aukštųjų mokyklų tinklą bei finansuoti tik kokybiškas studijas ir mokslinius tyrimus vykdančias aukštąsias mokyklas. skaityti »

VU rektorius su Jónu Baldvinu Hannibalssonu aptarė aukštojo mokslo ypatumus

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Artūras Žukauskas susitiko su VU garbės daktaru, buvusiu Islandijos užsienio reikalų ministru dr. Jónu Baldvinu Hannibalssonu. skaityti »

LEU LF prof. dr. Vidas Kavaliauskas dalyvavo projekte „Azerbaidžano multikultūralizmo žiemos mokykla“

Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto (LEU LF) Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros prof. dr. Vidas Kavaliauskas vasario 8–14 d. dalyvavo tarptautiniame projekte „Azerbaidžano multikultūralizmo žiemos mokykla“, kurį organizavo Baku multikultūralizmo centras. skaityti »

Nacionalinė biblioteka kurs bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo modelį

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įgyvendins Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą dvejų metų trukmės projektą „Lietuvos viešųjų bibliotekų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistemos modelio sukūrimas“. skaityti »

Socialinių mokslų kolegija bendradarbiaus su Aplinkos ministerija

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas ir Socialinių mokslų kolegijos direktorė Gabija Skučaitė pasirašė jų vadovaujamų institucijų bendradarbiavimo sutartį. skaityti »