Efektyviam moderniausios tyrimų įrangos naudojimui – atviros prieigos principas

Publikuota: 2011 m. lapkričio 24 d. ketvirtadienis

Visos mokslo, studijų ir verslo slėniuose kuriamos laboratorijos veiks kaip Atviros prieigos centrai (APC) – moderniausios įrangos bazės, kuriomis tyrimams galės naudotis ne tik mokslininkai ir stažuotojai, bet ir privataus sektoriaus vartotojai. Bendra tiriamojo darbo erdvė sudarys sąlygas susitikti įvairiose aukštųjų technologijų srityse ir projektuose dirbantiems Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkams, į tyrimus besigilinantiems studentams, verslo įmonėse dirbantiems tyrėjams.

Švietimo ir mokslo ministerija patobulino Atviros prieigos centrų reglamentą, nustatantį už milijonines Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos biudžeto lėšas įkurtų laboratorijų valdymo tvarką ir naudojimo galimybes. Pakoreguotas dokumentas aiškiau apibrėžia bendrus principus ir suteikia daugiau laisvės centrų valdytojams.

„Investuodami, ligšiolinio finansavimo mastais vertinant, milžiniškas ES lėšas į Lietuvos mokslo infrastruktūros atsinaujinimą, siekiame, kad jos duotų kuo didesnę naudą. Kurdami atviros prieigos centrus norime užtikrinti, kad moderniausia įranga būtų prieinama ne tik ją įsigijusiam universitetui ar mokslinių tyrimų institutui, bet ir kitiems suinteresuotiems vartotojams, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Tikimės, kad tokie centrai atvers naujus horizontus glaudžiam mokslo ir verslo bendradarbiavimui ir inovatyvių aukštųjų technologijų produktų kūrimui. Turėdami šiuolaikišką įrangą taip pat galėsime visavertiškai įsilieti į pasaulinius tyrimų tinklus ir projektus.“

Atviros prieigos centrai veiks šiuo metu kuriamuose mokslinių tyrimų infrastruktūros telkiniuose – penkiuose integruotuose mokslo, studijų ir verslo centruose: „Saulėtekio“ ir „Santaros“ slėniuose Vilniuje, „Santakos“ ir „Nemuno“ Kaune bei Jūriniame slėnyje Klaipėdoje. Juose bus vykdomi mokslo darbai biomedicinos ir biotechnologijos, medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų, inžinerijos ir informacinių technologijų, gamtos išteklių ir žemės ūkio mokslų srityse. Atviros prieigos principu dirbs visa ES lėšomis slėniuose sukurta mokslinių tyrimų infrastruktūra.

Atviros prieigos centrų įrangą jau yra įsigiję VGTU Civilinės inžinerijos centras „Saulėtekio“ slėnyje, VU informacinių technologijų centras „Santaros“ slėnyje, KTU Maisto mokslo ir technologijų centras bei ASU Agrobiotechnologijų centras „Nemuno“ slėnyje. Į priekį juda ir visi kiti slėnių projektai. Lapkričio 25 d. įkasant kapsulę bus pradėtos Nacionalinio atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centro statybos „Santakos“ slėnyje, šalia Kauno technologijos universiteto studentų miestelio.

Bus kuriamas specialus APC registras, kuriame Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) registruos atviros prieigos būdu naudotiną tyrimų įrangą. Numatoma, kad pirmieji Atviros prieigos centrai pradės veikti jau kitų metų pradžioje.

Norintys naudotis konkretaus centro baze turės pateikti paraišką su planuojamo vykdyti mokslinio tyrimo ar eksperimento aprašymu, nurodyti tyrėjo kvalifikaciją ir reikalingą įrangą, medžiagas, taip pat kur bus panaudoti gauti rezultatai.

Lėšos, gautos už įrangos naudojimą, bus naudojamos APC infrastruktūros atnaujinimui, plėtrai, medžiagų bei priemonių įsigijimui, taip pat personalo kvalifikacijos kėlimui, atlyginimui ir kitoms išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su APC veikla.

Atviros prieigos principų užtikrinimas – viena iš mokslo ir verslo sinergijos skatinimo priemonių. Švietimo ir mokslo ministerija taip pat numato iš esmės atnaujinti 2007 m. patvirtintą mokslo, studijų ir verslo slėnių koncepciją, kad ji apimtų jau atliktus darbus ir brėžtų būsimos plėtros žingsnius. Į ją bus įtraukti ne tik infrastruktūros atnaujinimo, bet ir žmogiškųjų išteklių, kvalifikacijos tobulinimo, konkrečių mokslo ir verslo bendradarbiavimo modelių kūrimo tikslai.

Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerija drauge su Ūkio ministerija rengia pilotinę finansavimo priemonę – dar šio, 2007-2013 m., ES finansavimo laikotarpio lėšomis bus finansuojami stambūs mokslo ir verslo bendradarbiavimo projektai: Švietimo ir mokslo ministerija numato finansuoti mokslo ir studijų institucijų taikomuosius tyrimus, Ūkio ministerija – verslo įmonių veiklas kuriant naujus produktus. Į bandomosios priemonės rezultatus bus atsižvelgiama darant sprendimus dėl naujojo, 2014-2020 m., ES finansavimo periodo.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Panaudojant ES lėšas didinamas doktorantų skaičius

Doktorantūros studijoms 2014–2020 m. skiriama 22,4 mln. eurų iš ES struktūrinių fondų. skaityti »

Mokslininkai: politika turi remtis mokslu pagrįstais sprendimais

Lietuvos mokslo taryba per 5 metus finansavo 213 mokslinių tyrimų, pagal kuriuos valdžios institucijoms parengtos rekomendacijos, susistemintos žinios, susijusios su visuomenei aktualiomis problemomis bei galimais jų sprendimo būdais. skaityti »

LEU pradeda leisti jaunųjų mokslininkų darbus – „Mažąją mokslinę seriją“

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) leidykla pradėjo leisti geriausių socialinių, fizinių, biomedicinos ir humanitarinių mokslų sričių bakalaurų ir magistrų mokslines studijas – „Mažąją mokslinę seriją“. skaityti »

Ministrė Audronė Pitrėnienė dalyvauja Pasaulio švietimo forume

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sausio 18–20 d. lankosi Londone. Ji dalyvaus Pasaulio švietimo forume ir Britų švietimo ir mokymo technologijų parodoje (BETT), taip pat susitiks su Didžiosios Britanijos lituanistinių mokyklų ir lietuvių bendruomenės atstovais. skaityti »

Lietuva išmaniųjų mokytojų skaičiumi lenkia kaimynes

26 Lietuvos mokytojai pateko tarp 4 tūkst. visame pasaulyje, kuriems „Microsoft“ suteikė mokytojų novatorių-ekspertų vardą. Šiuo skaičiumi Lietuvos pedagogai lenkia kolegas Baltijos šalyse ir tokias valstybes, kaip Šveicarija ar Japonija. skaityti »

Studentų metų lyderiu išrinktas VGTU atstovas

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) skelbė labiausiai nusipelniusių studentų apdovanojimus. skaityti »

Universitetų klasterio planuose – bendros studijų programos ir lietuviškas „Erasmus“

Pirmaisiais tarp Vytauto Didžiojo, Klaipėdos, Lietuvos edukologijos ir Šiaulių universitetų pasirašyto memorandumo rezultatais studentai ir mokslininkai galės pasinaudoti jau 2016–2017 mokslo metais. skaityti »

Pristatytas Nacionalinio mokslo centro Vilniuje projektas

Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatytas atnaujintas Nacionalinio mokslo centro Vilniuje projektas. Palyginti su praėjusiu susitikimu, vykusiu lapkritį, smarkiai pasistūmėta į priekį. skaityti »

Pratęsta bendradarbiavimo sutartis tarp LEU ir Vilniaus akademinės sielovados centro

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU), atstovaujamas rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio, ir Vilniaus akademinės sielovados centras, atstovaujamas vadovo kun. Povilo Narijausko, pratęsė bendradarbiavimo sutartį. skaityti »

KTU – pirmoji Lietuvos aukštoji mokykla, inicijavusi dalinimąsi automobiliu

Keturias savaites trukusi akcija „KTU veža namo“ – pirmasis oficialus visame pasaulyje populiaraus keliavimo būdo dalinantis automobiliu (angl. Carpooling) atvejis Lietuvos aukštųjų mokyklų istorijoje skaityti »