Efektyviam moderniausios tyrimų įrangos naudojimui – atviros prieigos principas

Publikuota: 2011 m. lapkričio 24 d. ketvirtadienis

Visos mokslo, studijų ir verslo slėniuose kuriamos laboratorijos veiks kaip Atviros prieigos centrai (APC) – moderniausios įrangos bazės, kuriomis tyrimams galės naudotis ne tik mokslininkai ir stažuotojai, bet ir privataus sektoriaus vartotojai. Bendra tiriamojo darbo erdvė sudarys sąlygas susitikti įvairiose aukštųjų technologijų srityse ir projektuose dirbantiems Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkams, į tyrimus besigilinantiems studentams, verslo įmonėse dirbantiems tyrėjams.

Švietimo ir mokslo ministerija patobulino Atviros prieigos centrų reglamentą, nustatantį už milijonines Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos biudžeto lėšas įkurtų laboratorijų valdymo tvarką ir naudojimo galimybes. Pakoreguotas dokumentas aiškiau apibrėžia bendrus principus ir suteikia daugiau laisvės centrų valdytojams.

„Investuodami, ligšiolinio finansavimo mastais vertinant, milžiniškas ES lėšas į Lietuvos mokslo infrastruktūros atsinaujinimą, siekiame, kad jos duotų kuo didesnę naudą. Kurdami atviros prieigos centrus norime užtikrinti, kad moderniausia įranga būtų prieinama ne tik ją įsigijusiam universitetui ar mokslinių tyrimų institutui, bet ir kitiems suinteresuotiems vartotojams, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Tikimės, kad tokie centrai atvers naujus horizontus glaudžiam mokslo ir verslo bendradarbiavimui ir inovatyvių aukštųjų technologijų produktų kūrimui. Turėdami šiuolaikišką įrangą taip pat galėsime visavertiškai įsilieti į pasaulinius tyrimų tinklus ir projektus.“

Atviros prieigos centrai veiks šiuo metu kuriamuose mokslinių tyrimų infrastruktūros telkiniuose – penkiuose integruotuose mokslo, studijų ir verslo centruose: „Saulėtekio“ ir „Santaros“ slėniuose Vilniuje, „Santakos“ ir „Nemuno“ Kaune bei Jūriniame slėnyje Klaipėdoje. Juose bus vykdomi mokslo darbai biomedicinos ir biotechnologijos, medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų, inžinerijos ir informacinių technologijų, gamtos išteklių ir žemės ūkio mokslų srityse. Atviros prieigos principu dirbs visa ES lėšomis slėniuose sukurta mokslinių tyrimų infrastruktūra.

Atviros prieigos centrų įrangą jau yra įsigiję VGTU Civilinės inžinerijos centras „Saulėtekio“ slėnyje, VU informacinių technologijų centras „Santaros“ slėnyje, KTU Maisto mokslo ir technologijų centras bei ASU Agrobiotechnologijų centras „Nemuno“ slėnyje. Į priekį juda ir visi kiti slėnių projektai. Lapkričio 25 d. įkasant kapsulę bus pradėtos Nacionalinio atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centro statybos „Santakos“ slėnyje, šalia Kauno technologijos universiteto studentų miestelio.

Bus kuriamas specialus APC registras, kuriame Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) registruos atviros prieigos būdu naudotiną tyrimų įrangą. Numatoma, kad pirmieji Atviros prieigos centrai pradės veikti jau kitų metų pradžioje.

Norintys naudotis konkretaus centro baze turės pateikti paraišką su planuojamo vykdyti mokslinio tyrimo ar eksperimento aprašymu, nurodyti tyrėjo kvalifikaciją ir reikalingą įrangą, medžiagas, taip pat kur bus panaudoti gauti rezultatai.

Lėšos, gautos už įrangos naudojimą, bus naudojamos APC infrastruktūros atnaujinimui, plėtrai, medžiagų bei priemonių įsigijimui, taip pat personalo kvalifikacijos kėlimui, atlyginimui ir kitoms išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su APC veikla.

Atviros prieigos principų užtikrinimas – viena iš mokslo ir verslo sinergijos skatinimo priemonių. Švietimo ir mokslo ministerija taip pat numato iš esmės atnaujinti 2007 m. patvirtintą mokslo, studijų ir verslo slėnių koncepciją, kad ji apimtų jau atliktus darbus ir brėžtų būsimos plėtros žingsnius. Į ją bus įtraukti ne tik infrastruktūros atnaujinimo, bet ir žmogiškųjų išteklių, kvalifikacijos tobulinimo, konkrečių mokslo ir verslo bendradarbiavimo modelių kūrimo tikslai.

Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerija drauge su Ūkio ministerija rengia pilotinę finansavimo priemonę – dar šio, 2007-2013 m., ES finansavimo laikotarpio lėšomis bus finansuojami stambūs mokslo ir verslo bendradarbiavimo projektai: Švietimo ir mokslo ministerija numato finansuoti mokslo ir studijų institucijų taikomuosius tyrimus, Ūkio ministerija – verslo įmonių veiklas kuriant naujus produktus. Į bandomosios priemonės rezultatus bus atsižvelgiama darant sprendimus dėl naujojo, 2014-2020 m., ES finansavimo periodo.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Perspektyviems gyvybės mokslų tyrėjams atsiveria naujos galimybės

Gyvenimas ir pažinimas – šie du svarbūs dalykai minimi antrosios gyvybėms mokslams skirtos konferencijos „Vita Scientia“ pavadinime. Šią savaitę į Jungtinį gyvybės mokslų centrą (JGMC) suvažiavo apie 400 dalyvių iš 12 šalių. skaityti »

Patobulinta neformaliojo vaikų švietimo krepšelio skyrimo metodika

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė patvirtinto pataisytą Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašą. Nauja tai, kad krepšelio suma – 15 eurų – galės svyruoti trečdaliu, t. y. vieno vaiko būreliui bus galima skirti nuo 10 iki 20 eurų. skaityti »

VGTU bendradarbiaus su Lietuvos statistikos departamentu

Į VGTU partnerių ratą įsiliejo ir Lietuvos statistikos departamentas – sausio 5 dieną pasirašyta abipusė bendradarbiavimo sutartis. skaityti »

„MRU Naktis“ – tarp geriausių metų studentų renginių

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) ir naujienų portalas DELFI paskelbė geriausių metų projektų bei labiausiai nusipelniusių studentų apdovanojimus. skaityti »

Studento sukurtas robotas: „kūną“ pagamino 3D spausdintuvu, skydą – iš glaistyklės

Taline vykstančių robotų varžybų „Robotex“ nuolatinis dalyvis yra Kauno technologijos universiteto studentas Giedrius Liaučys. Jo sukurtas robotas mini sumo rungtyje gruodį vykusiame renginyje užėmė penktą vietą tarp 60 dalyvių. skaityti »

KU Robotikos klubo nariai puikiai pasirodė robotų sumo rungtynėse Japonijoje

Klaipėdos universiteto (KU) Robotikos klubo nariai Augustas Gedgaudas ir Oleg Lyan 2015 m. gruodžio 13 dieną dalyvavo pasaulinėse robotų sumo rungtynėse „International Robot Sumo Tournament 2015“ Japonijoje. skaityti »

LEU mokslininkai laimėjo LMT finansavimą leidinių leidybos konkurse

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Istorijos fakulteto mokslininkai akademikas prof. dr. Eugenijus Jovaiša ir doc. dr. Darius Alekna laimėjo Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansavimą leidinių leidybos konkurse. skaityti »

Šalies konkurencingumui didinti – aukštesnė mokslo ir studijų kokybė

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kurios padės pakelti aukštojo mokslo kokybę, orientuoti studijas į darbo rinkos ir valstybės poreikius bei skatinti inovacijas. skaityti »

Bendriems mokslo ir verslo projektams skatinti bus paskirstyta 60 mln. eurų

Ūkio ministerija kviečia įmones, mokslinius tyrimus atliekančias viešąsias įstaigas teikti paraiškas gauti finansavimą. Pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai“ Ūkio ministerija pirmuoju kvietimu paskirstys 60 mln. eurų. skaityti »

Nuo sausio 1 dienos didėja finansavimas švietimui

Vyriausybė patvirtino Mokinio krepšelio lėšų ir paskirstymo metodikos pakeitimus. skaityti »