Filologijos fakultete – pirmoji Klasikų akademija

Publikuota: 2014 m. sausio 30 d. ketvirtadienis

Sausio 31 d. VU Filologijos fakultete darbą pradeda pirmoji Klasikų akademija. Didžioji jos paskaitų ir seminarų dalis skiriama 10–12 klasių moksleiviams, besidomintiems humanitariniais mokslais, filosofija, antikos kultūra ir senosiomis kalbomis. Klasikų akademijos dėmesio centre – klasikinis išsilavinimas, kurio svarbiausia ašis – antikos pasaulis, Europoje vertinamas už tai, kad tapo pavyzdiniu literatūros ir meno dalykų modeliu. Klasikinio švietimo uždavinys – perduoti klasikinių tendencijų tąsą nuo antikos, siekiant individo ir visuomenės interesų pusiausvyros.

Klasikų akademijos tikslas – sudominti moksleivius antikos kultūra. „Pastaraisiais metais antikos kursas mokykloje buvo siaurinamas, galiausiai visai sumažėjo. Moksleiviai žino tik svarbiausius faktus apie senovės Graikiją ir Romą, bet neturi giluminio supratimo apie visai Vakarų pasaulio civilizacijai pamatus padėjusią kultūrą. Kalbant apie literatūrą, moksleiviai nebežino tokių autorių kaip Hesiodas, Ovidijus ar Vergilijus, o kur dar gausybė mitų, įvairių antikinių įvaizdžių“, – teigia sumanytojai.

Akademijos idėja gimė keliems VU studentams ir Klasikų asociacijos nariams: Viliui Bartninkui, Gendvilei Svirskaitei, Tomui Rikliui, Gyčiui Matuliūkščiui. Gruodžio–sausio mėnesiais akademijos iniciatoriai lankėsi įvairiose šalies bendrojo lavinimo mokyklose ir skaitė paskaitas įvairiomis su antikos kultūra ir jos reiškiniais mūsų kasdienybėje susijusiomis temomis. Dalis auditorijos į akademiją atvyks iš šių mokyklų. „Bendra veikla su mokyklomis, paskaitos jose padėjo išsiaiškinti, kuo domisi moksleiviai, kuo galime pritraukti jų dėmesį ir neleisti nuobodžiauti. Paaiškėjo, kaip pateikti antiką ir jos kultūrą, literatūrą patraukliai, kaip atskleisti, kiek daug jos reiškinių dar neištirta. Kiekvienas mūsų šioje epochoje gali atrasti tai, kas arčiausia širdies“, – pasakojo akademijos koordinatorė Gendvilė.

Skaityti paskaitas sutiko ne tik gabiausi klasikinės filologijos ir filosofijos studentai, bet ir autoritetingi Klasikinės filologijos katedros dėstytojai, kiti žinomi Lietuvos humanitarai ir kultūros istorikai. Akademija dirbs visą pavasario semestrą. Porą kartų per mėnesį penktadienio popietėmis moksleiviai galės klausytis paskaitų ir dalyvauti seminaruose, kuriuose drauge su filosofu Viliumi nagrinės įvairius Platono dialogus.

Tikimasi, kad akademija padės plėtoti elitinį išsilavinimą. Klasikų asociacijos pirmininkė, Filologijos fakulteto prodekanė doc. Nijolė Juchnevičienė teigia: „Intelektinis elitas turi lemiamą įtaką politinės tautos reikšmei valstybėje. Siekdama ugdyti elitą, valstybė turi investuoti į filosofiją, istoriją, teologiją ir kitus fundamentinius humanitarinius mokslus, kurie neįmanomi be klasikinės kultūros ir klasikinių kalbų išmanymo. Tik jie gali tapti ateities intelektinių lyderių formavimo ir išsilavinimo elito ugdymo garantu.“

Visi Klasikų akademijos užsiėmimai nemokami, tačiau dalyvių skaičius ribotas, todėl būtina išankstinė registracija. Registracija į 2014 m. žiemos–pavasario sesijos paskaitas ir seminarus vyksta internetu.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »