Filologijos fakultete – pirmoji Klasikų akademija

Publikuota: 2014 m. sausio 30 d. ketvirtadienis

Sausio 31 d. VU Filologijos fakultete darbą pradeda pirmoji Klasikų akademija. Didžioji jos paskaitų ir seminarų dalis skiriama 10–12 klasių moksleiviams, besidomintiems humanitariniais mokslais, filosofija, antikos kultūra ir senosiomis kalbomis. Klasikų akademijos dėmesio centre – klasikinis išsilavinimas, kurio svarbiausia ašis – antikos pasaulis, Europoje vertinamas už tai, kad tapo pavyzdiniu literatūros ir meno dalykų modeliu. Klasikinio švietimo uždavinys – perduoti klasikinių tendencijų tąsą nuo antikos, siekiant individo ir visuomenės interesų pusiausvyros.

Klasikų akademijos tikslas – sudominti moksleivius antikos kultūra. „Pastaraisiais metais antikos kursas mokykloje buvo siaurinamas, galiausiai visai sumažėjo. Moksleiviai žino tik svarbiausius faktus apie senovės Graikiją ir Romą, bet neturi giluminio supratimo apie visai Vakarų pasaulio civilizacijai pamatus padėjusią kultūrą. Kalbant apie literatūrą, moksleiviai nebežino tokių autorių kaip Hesiodas, Ovidijus ar Vergilijus, o kur dar gausybė mitų, įvairių antikinių įvaizdžių“, – teigia sumanytojai.

Akademijos idėja gimė keliems VU studentams ir Klasikų asociacijos nariams: Viliui Bartninkui, Gendvilei Svirskaitei, Tomui Rikliui, Gyčiui Matuliūkščiui. Gruodžio–sausio mėnesiais akademijos iniciatoriai lankėsi įvairiose šalies bendrojo lavinimo mokyklose ir skaitė paskaitas įvairiomis su antikos kultūra ir jos reiškiniais mūsų kasdienybėje susijusiomis temomis. Dalis auditorijos į akademiją atvyks iš šių mokyklų. „Bendra veikla su mokyklomis, paskaitos jose padėjo išsiaiškinti, kuo domisi moksleiviai, kuo galime pritraukti jų dėmesį ir neleisti nuobodžiauti. Paaiškėjo, kaip pateikti antiką ir jos kultūrą, literatūrą patraukliai, kaip atskleisti, kiek daug jos reiškinių dar neištirta. Kiekvienas mūsų šioje epochoje gali atrasti tai, kas arčiausia širdies“, – pasakojo akademijos koordinatorė Gendvilė.

Skaityti paskaitas sutiko ne tik gabiausi klasikinės filologijos ir filosofijos studentai, bet ir autoritetingi Klasikinės filologijos katedros dėstytojai, kiti žinomi Lietuvos humanitarai ir kultūros istorikai. Akademija dirbs visą pavasario semestrą. Porą kartų per mėnesį penktadienio popietėmis moksleiviai galės klausytis paskaitų ir dalyvauti seminaruose, kuriuose drauge su filosofu Viliumi nagrinės įvairius Platono dialogus.

Tikimasi, kad akademija padės plėtoti elitinį išsilavinimą. Klasikų asociacijos pirmininkė, Filologijos fakulteto prodekanė doc. Nijolė Juchnevičienė teigia: „Intelektinis elitas turi lemiamą įtaką politinės tautos reikšmei valstybėje. Siekdama ugdyti elitą, valstybė turi investuoti į filosofiją, istoriją, teologiją ir kitus fundamentinius humanitarinius mokslus, kurie neįmanomi be klasikinės kultūros ir klasikinių kalbų išmanymo. Tik jie gali tapti ateities intelektinių lyderių formavimo ir išsilavinimo elito ugdymo garantu.“

Visi Klasikų akademijos užsiėmimai nemokami, tačiau dalyvių skaičius ribotas, todėl būtina išankstinė registracija. Registracija į 2014 m. žiemos–pavasario sesijos paskaitas ir seminarus vyksta internetu.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

SMK pristatė naujausią nacionalinio masto iniciatyvą Lietuvos jaunimui „Kūrėjų karta“

Tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2017“ SMK pristatė naujausią nacionalinio masto iniciatyvą Lietuvos jaunimui „Kūrėjų karta“. skaityti »

Ekspertai: Lietuvos mokslo taryba diskriminuoja socialinius mokslus

Lietuvos mokslo tarybos (LMT) keliami reikalavimai eliminuoja šalies socialinių mokslų atstovus iš mokslo tyrimų finansavimo. skaityti »

KTU studijų prorektorė J. Šiugždinienė: konkuruodami tarpusavyje, pralaimime kovą tarptautinėje aukštojo mokslo erdvėje

Jau visi pavargo nuo diskusijų apie universitetų susijungimus – belieka laukti Vyriausybės politinės valios kuo greičiau priimti racionalius sprendimus. skaityti »

Didžiausioje Lietuvos mokslinių tyrimų įstaigoje tobulinamas atominių jėgų mikroskopas

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkai sukūrė unikalų būdą didesne sparta gauti atominių jėgų mikroskopo vaizdus. skaityti »

SMK plečia tarptautinį bendradarbiavimą

Socialinių mokslų kolegija, siekdama suteikti SMK bendruomenės nariams kuo įvairesnės globalios patirties, užmezgė ryšius su žinomomis ir gerai vertinamomis institucijomis Lotynų Amerikoje, Azijoje, Balkanų ir kitose Europos šalyse. skaityti »

Ar lengva būti jaunuoju mokslininku Lietuvoje?

Viešojoje erdvėje nuolat pasigirsta diskusijos apie į užsienį „nutekančius“ jaunuosius Lietuvos protus. skaityti »

Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka leis efektyviau panaudoti mokslui ir studijoms skiriamas lėšas

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė susitiko su Lietuvos studentų sąjungos tarybos atstovais. skaityti »

Bus tariamasi dėl mokytojų rengimo koncepcijos

Švietimo ir mokslo ministerijoje bus aptariami ir apibendrinti šiuo metu akademinėje aplinkoje bei švietimo visuomenėje diskutuojami siūlymai dėl Nacionalinės mokytojų rengimo koncepcijos nuostatų. skaityti »

Paskirtos šešios Lietuvos mokslo premijos

Geriausiems mokslininkams paskirtos šešios 2016 m. Lietuvos mokslo premijos. skaityti »

Kodėl ambicingiems studentams reikalingi karjeros mentoriai?

Kiekvieno asmens karjeroje mentoriaus vaidmuo kuria didžiulę vertę. Žmogus savo gyvenime turėjęs mentorių yra labiau motyvuotas, daug greičiau ir sėkmingiau adaptuojasi darbo rinkoje, jam lengviau sekasi užmegzti naujas pažintis. skaityti »