Filologijos fakultete – pirmoji Klasikų akademija

Publikuota: 2014 m. sausio 30 d. ketvirtadienis

Sausio 31 d. VU Filologijos fakultete darbą pradeda pirmoji Klasikų akademija. Didžioji jos paskaitų ir seminarų dalis skiriama 10–12 klasių moksleiviams, besidomintiems humanitariniais mokslais, filosofija, antikos kultūra ir senosiomis kalbomis. Klasikų akademijos dėmesio centre – klasikinis išsilavinimas, kurio svarbiausia ašis – antikos pasaulis, Europoje vertinamas už tai, kad tapo pavyzdiniu literatūros ir meno dalykų modeliu. Klasikinio švietimo uždavinys – perduoti klasikinių tendencijų tąsą nuo antikos, siekiant individo ir visuomenės interesų pusiausvyros.

Klasikų akademijos tikslas – sudominti moksleivius antikos kultūra. „Pastaraisiais metais antikos kursas mokykloje buvo siaurinamas, galiausiai visai sumažėjo. Moksleiviai žino tik svarbiausius faktus apie senovės Graikiją ir Romą, bet neturi giluminio supratimo apie visai Vakarų pasaulio civilizacijai pamatus padėjusią kultūrą. Kalbant apie literatūrą, moksleiviai nebežino tokių autorių kaip Hesiodas, Ovidijus ar Vergilijus, o kur dar gausybė mitų, įvairių antikinių įvaizdžių“, – teigia sumanytojai.

Akademijos idėja gimė keliems VU studentams ir Klasikų asociacijos nariams: Viliui Bartninkui, Gendvilei Svirskaitei, Tomui Rikliui, Gyčiui Matuliūkščiui. Gruodžio–sausio mėnesiais akademijos iniciatoriai lankėsi įvairiose šalies bendrojo lavinimo mokyklose ir skaitė paskaitas įvairiomis su antikos kultūra ir jos reiškiniais mūsų kasdienybėje susijusiomis temomis. Dalis auditorijos į akademiją atvyks iš šių mokyklų. „Bendra veikla su mokyklomis, paskaitos jose padėjo išsiaiškinti, kuo domisi moksleiviai, kuo galime pritraukti jų dėmesį ir neleisti nuobodžiauti. Paaiškėjo, kaip pateikti antiką ir jos kultūrą, literatūrą patraukliai, kaip atskleisti, kiek daug jos reiškinių dar neištirta. Kiekvienas mūsų šioje epochoje gali atrasti tai, kas arčiausia širdies“, – pasakojo akademijos koordinatorė Gendvilė.

Skaityti paskaitas sutiko ne tik gabiausi klasikinės filologijos ir filosofijos studentai, bet ir autoritetingi Klasikinės filologijos katedros dėstytojai, kiti žinomi Lietuvos humanitarai ir kultūros istorikai. Akademija dirbs visą pavasario semestrą. Porą kartų per mėnesį penktadienio popietėmis moksleiviai galės klausytis paskaitų ir dalyvauti seminaruose, kuriuose drauge su filosofu Viliumi nagrinės įvairius Platono dialogus.

Tikimasi, kad akademija padės plėtoti elitinį išsilavinimą. Klasikų asociacijos pirmininkė, Filologijos fakulteto prodekanė doc. Nijolė Juchnevičienė teigia: „Intelektinis elitas turi lemiamą įtaką politinės tautos reikšmei valstybėje. Siekdama ugdyti elitą, valstybė turi investuoti į filosofiją, istoriją, teologiją ir kitus fundamentinius humanitarinius mokslus, kurie neįmanomi be klasikinės kultūros ir klasikinių kalbų išmanymo. Tik jie gali tapti ateities intelektinių lyderių formavimo ir išsilavinimo elito ugdymo garantu.“

Visi Klasikų akademijos užsiėmimai nemokami, tačiau dalyvių skaičius ribotas, todėl būtina išankstinė registracija. Registracija į 2014 m. žiemos–pavasario sesijos paskaitas ir seminarus vyksta internetu.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »