Fizikai padeda animatoriams

Publikuota: 2011 m. rugpjūčio 5 d. penktadienis

Ne paslaptis, jog tiek piešti, tiek kompiuterinėmis priemonėmis sukurti animaciniai filmai savo magija užburia žiūrovus. Tačiau tam, kad animaciniai personažai būtų tikroviški didžiuliame ekrane, filmų kūrėjai privalo tinkamai atsižvelgti į fizikos dėsnius. Kiekvieną personažo judesį reikia pagrįsti derama fizikos kalba – jeigu tai pavyksta, žiūrovams tenka laimė mėgaujantis pasinerti į fantazijų pasaulį.

„Didžiausias laimėjimas pasiekiamas tada, kai auditorija užmezga emocinį ryšį su veikėju, – teigia „DreamWorks“ personažų animatorius Kasidis Kurtis (Cassidy Curtis). – Fizika yra neatsiejama viso šio reikalo dalis, nes kuomet koks nors veiksmas ekrane neatrodo fiziškai galimas, auditorija tarytum atsipeikėja. Tai žiūrovams primena, jog stebimas vaizdas yra netikras.“

Kūrėjas kompiuterio ekrane rodo pirmuosius Bedančio, jauno skraidančio slibino iš animacinio filmo „Kaip prisijaukinti slibiną“, eskizus. K. Kurtis padėjo sukurti veikėją, kuris skrieja pro liepsnas, praranda pusiausvyrą ir nukrenta tiesiog iš dangaus. „Mūsų darbas yra įtikinti žiūrovus, jog šis padaras ne tik gali skristi, bet ir skaudžiai nukritęs ant žemės tiesiog žūti“, – teigia animatorius.

San Chosė valstybinio universiteto (JAV) fizikos profesorius Alechandras Garsija (Alejandro Garcia) pataria „DreamWorks“ animatoriams, kaip derėtų sukurti kuo tikroviškesnius personažus. Atsižvelgdami į fizikos dėsnius, mokslininkai padeda animatoriams sukurti tinkamą slibinų skrydžio pojūtį ir tikroviškus sprogimus. „Nors anatomija yra gydytojų sritis, jos tikrai nesibaido ir kūrėjai, – pasakoja profesorius A. Garsija. – Tiesą sakant, fizika tapo kitu mokslu, būtinu patraukliai animacijai kurti.“

Mokslininkas padeda animatoriams sukurti realistiškus, bet tuo pačiu metu ir fantazijos kupinus pasaulius. „Animatoriams yra labai svarbu perprasti judesius, nes būtent jie tuo ir užsiima – judesių kūrimu.“

Animatoriai sukuria pasaulius, kurie ne visada rastų atitikmenį realiame pasaulyje. Deimonas Risbergas (Damon Riesberg), „DreamWorks“ animatorius ir „Megamaindo“ personažų efektų vadovas, puikiai suvokia, kaip reikia vaizduotę sumaišyti su tikrove. „Kiekvienas filmas, kiekviena mūsų kuriama animacija turi savo nuosavus fizikos dėsnius.“

„Jie šiek tiek skiriasi nuo mums įprastinės fizikos. „Megamaindo“ pasaulis nebūtinai atitinka mūsų pasaulį.“

Tačiau kiti „Megamaindo“ aspektai yra kur kas tikroviškesni. Tam, kad sukurtų tobulą apsiausto dizainą, animatoriai išbandė įvairius apsiaustų modelius. „Mūsų komanda pagamino realius įvairių medžiagų, ilgių ir storių apsiaustus, kad galėtume pamatyti, kaip turėtų atrodyti tikro pasaulio fizika“, – pasakoja D. Risbergas.

Animatoriai analizuoja tikro apsiausto judėjimą, kuomet atliekami bėgimo, sukimosi ir šokinėjimo judesiai. Šie bandymai leidžia kūrėjams suprasti, kaip sukurti tikrovišką, bet tuo pačiu metu ir labai individualizuotą apsiaustą. „Tai yra dalis to mokslo, kurį dėsto A. Garsija“, – prideda kūrėjas.

Profesoriaus fizikos pamokėlės gerokai padėjo ir Džeisonui Galsvorčiui (Jason Galsworthy), vyriausiajam „Megamaindo“ animatoriui. „Jis paaiškina, kaip iš tikrųjų veikia visa fizika“, – teigia animatorius. A. Garsija paaiškino gravitacijos veikimą, kad kūrėjai geriau suprastų, kokiu greičiu turėtų kristi objektai arba kaip veikėjai turėtų perkelti savo svorio centrą, kuomet jie bėga, eina arba ramiai stovi.

Remiamas Nacionalinio mokslo fondo, mokslininkas San Chosė valstybiniame universitete perskaitė paskaitų ciklą apie animacijos fiziką. Pagrindinis paskaitų tikslas – išmokyti animatorius objektus ir judėjimą pavaizduoti kuo tikroviškiau. Studentai, lankę šiuos užsiėmimus, pripažino, kad jie neįkainojami.

„Aš studijavau šuolių fiziką, – džiaugiasi studentas Karlosas Nunezas (Carlos Nunez). – Aš mokiausi apie šviesą ir kaip ją paveikia aplinkinis pasaulis. Taip pat, kaip paveikiamas garsas.“

Emilė Džonstoun (Emily Johnstone) taip pat lankė profesoriaus kursus. „Fizika yra apie tai, kas yra gyvenimas, – teigia mergina. – Tai, ką mes bandome užfiksuoti, yra kaip veikia gyvenimas.“

Užsiėmimų metu A. Garsija nagrinėja studentų animaciją ir pažymi vos pastebimus pokyčius, kurie vaizdą padarytų dar tikroviškesnį. „Animacijoje yra svarbus įtikinamumo jausmas, – teigia profesoriaus studentas Polas Jula (Paul Yula). – Taisykles galime išplėsti, bet jas sulaužyti – draudžiama.“

Išmokę šias pamokas, būsimieji animatoriai galės lengviau varžytis dėl vietų filmų, televizijos ir žaidimų pramonėje.

„Tai itin didelio meistriškumo reikalaujanti sritis, tiek meniniu, tiek technologiniu atžvilgiu, – apibendrina „DreamWorks“ specialiųjų projektų vadovė Marilina Fridman (Marilyn Friedman). – Tikrai ne kiekvienoje mokykloje bus išmokyta to, kas būtina norint tinkamai dirbti tokioje kompanijoje.“

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Ant penkių dolerių kupiūros skraido paukštelis

Australijos rezervinis bankas pirmosiomis rugsėjo dienomis pristatė naują penkių dolerių kupiūrą su animacija. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Tarp 28 geriausių Lietuvos studentų – ir LEU atstovė

Geriausiems Lietuvos studentams paskirtos vardinės Lietuvos Respublikos prezidentų stipendijos. skaityti »

Kaip informatikos studijas pakeitė asmeninių kompiuterių ir interneto atsiradimas?

Kaip informatikos studijas pakeitė pastaraisiais dešimtmečiais žaibiškai besivystančios informacinės technologijos (IT), rinkos poreikiai, kokių programavimo kalbų mokomi dabartiniai studentai, kokios IT studijos bus ateityje? skaityti »

LEU rektoriui akademikui Algirdui Gaižučiui suteiktas Vroclavo universiteto garbės daktaro vardas

Birželio 29 d. Vroclavo universitete (Lenkija) vyko iškilmės, kurių metu Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektoriui, Lietuvos kultūros, meno filosofui akademikui prof. habil. dr. Algirdui Gaižučiui įteiktos šio universiteto garbės daktaro regalijos skaityti »

Kuriama lietuvių kalbos testavimo sistema užsienio lituanistinių mokyklų mokiniams

Švietimo ir mokslo ministerija, įvertinusi šiuo metu egzistuojančius lietuvių kalbos mokėjimo vertinimo būdus, inicijavo vieningos lietuvių kalbos testavimo sistemos, skirtos užsienio lietuviams ir užsieniečiams, sukūrimą. skaityti »

Lietuva pirmąkart dalyvavo suaugusiųjų gebėjimų tyrime

Lietuva pirmą kartą dalyvavo Tarptautiniame suaugusiųjų gebėjimų tyrime (PIAAC), kuriame įvertintas suaugusiųjų raštingumas, gebėjimas skaičiuoti bei problemų sprendimas informacinių technologijų pagalba 33-ose šalyse. skaityti »

LNB parengė virtualią paroda „Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultetui – 70“

2015 m. Lietuvos edukologijos universitetui (LEU) minint 80-metį, šios mokslo ir švietimo įstaigos Lituanistikos fakultetas šventė 70-ąjį jubiliejų. Ta proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė virtualią parodą. skaityti »

Papildomas informatikos mokymasis – sėkmingos karjeros pagrindas

Apklausos rodo, kad iš 66 proc. moksleivių, lankančių papildomo ugdymo užsiėmimus, tik 6,2 proc. renkasi mokytis informacinių technologijų (IT), kai, tuo tarpu, sportuoja daugiau nei pusė iš jų. skaityti »

TVM taps visateise VU dalimi: stojantieji galės pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas

Vilniaus universitetas (VU) integruoja Tarptautinio verslo mokyklą (VU TVM) vidinio organizacinio padalinio (lot. sui generis) pagrindu. skaityti »

Mokslo metų statistika: beveik kas trečias pažymys – dešimtukas

Lietuvos moksleiviams per praėjusius metus parašyta beveik 2 mln. neigiamų pažymių ir tai – 19 procentinių punktų mažiau nei dešimtukų. skaityti »

Ūkio ministerija kviečia studentus dalyvauti magistro darbų konkurse

Ūkio ministerija kviečia aukštųjų universitetinių mokyklų magistrantus ir jų mokslinius vadovus dalyvauti magistro darbų konkurse. skaityti »