Fizikos eksperimentai, sulaukiantys plojimų ir nuostabos šūksnių

Publikuota: 2014 m. rugsėjo 24 d. trečiadienis

Daugiau kaip dešimt tūkstančių mokslo entuziastų ir smalsuolių pritraukianti „Tyrėjų naktis“ šiemet kvies į daugiau kaip 250 nemokamų renginių, vyksiančių jau šį penktadienį, rugsėjo 26 dieną Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Molėtuose ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose.

Kalbiname tuos Tyrėjų nakties dalyvius, kurie geba bananu įkalti vinį, sudaužyti rožę, parodyti šviečiantį agurką bei pademonstruoti įspūdingą dūmų užsklandą, kurios gali pavydėti didžiausius šou organizuojantys magai. Tradiciškai Tyrėjų naktyje itin daug dėmesio, emocijų ir įspūdžių sulaukiantys fizikai Pijus Vaškevičius ir Laurynas Dagys artėjant renginiui dalinasi savo apmąstymais apie fiziką.

Jūsų eksperimentų arsenalas yra įspūdingas – nuo vinių lydymo iki jų kalimo į lentą bananu, nuo rožės žiedo, subyrančio į šipulius iki savaime prisipučiančių balionų. Kaip gimsta šios idėjos?

Laurynas: Jos kyla kartais ir spontaniškai – tikriausiai, „atklysta“ iš pasąmonės (šypsosi). Vis dėlto, daugiausia, manau, atsiranda iš didžiulio smalsumo arba noro ištyrinėti daugiau. Pirma, manau, jos gimsta neformalioje aplinkoje, kai žmonės paprastai kalbasi ir gali išsakyti, atrodytų, keistas ir iš pirmo žvilgsnio kartais net kvailokas mintis.

Pijus: Daugybė eksperimentų yra nesunkiai randami „Google“ ar „YouTube“ arba atrandami demonstruojant juos paskaitų metu. Tačiau, skirtingai nuo daugelio prie kompiuterių ekranų sėdinčių smalsuolių, mes žinome, kur gauti reikiamų medžiagų ir turime kokybiškus demonstracinius prietaisus šiems eksperimentams atlikti. Įdomiausia, kai esamus eksperimentus vardan smagumo ar originalumo tenka modifikuoti šou metu arba esant konkrečiam prašymui.

 Na gerai, nostalgiškus prisiminimus atidėkime šiek tiek į šalį ir pakalbėkime apie Jūsų demonstruojamų eksperimentų priešistorę. Kodėl būtent fizika, kas joje patraukė jus?

Pijus: Kai buvau vaikas, labai mėgdavau dokumentiką. Kiek save prisimenu, visuomet siekiau žinoti daugiau nei kiti. Žiūrėdamas „populiaraus mokslo“ dokumentinius filmus ar laidas išgirdau daug įdomių faktų bei supratau, jog fizika yra būtent tas mokslas, kuris siekia atsakyti į fundamentaliausius klausimus gyvenime (susimąsto). Viskas skambėjo taip paslaptingai ir netgi magiškai, visi tie keisti kvantiniai efektai arba visatą apsprendžiantys astrofizikos virsmai. Tad nusprendžiau nepabūgti šio sudėtingo mokslo ir skirti jam daugiausiai dėmesio.

Laurynas: Mane gamtos mokslai traukė jau nuo mažens, be to, labai natūraliai sekėsi juos perprasti ir įsisavinti. Dėl to studijuoti norėjau ten, kur gaučiau jų visumą. Vis dėl to, būtent fiziką pasirinkau tik likus pusmečiui iki stojimo. Joje mane patraukė tas paprastas norėjimas žinoti kaip viskas veikia, o jau studijuodamas pradėjau jausti tą mus supančių dalykų visumą, nes daug dalykų tapo lengvai paaiškinami. Tiesa, akivaizdu, kad visko niekada ir nežinosiu, bet pasistengti galima.

Kokių saugių eksperimentų galėtumėte pasiūlyti norintiems papramogauti artimųjų rate ar nustebinti draugus Tyrėjų nakčiai jau pasibaigus?

Laurynas: Pirmas į galvą atėjęs eksperimentas, tai peršaldyti gazuotą gėrimą, kuris išpylus akimirksniu sušąla į šerbetą. Tereikia kelias valandas stipriai suplaktą buteliuką su gazuotu gėrimu palaikyti šaldiklyje, paskui atsargiai atsukus iš lėto išpilti jau šerbetu tapusį gėrimą į dubenį. Antras, kurį galite išbandyti mokykloje ir namie – tai ant lapo pieštuku nusipiešti „riebias linijas“ ir pabandyti sujungti paprastą elektros grandinę – grafitas yra laidus elektrai ir elektros grandinė veiks.

Kokiais eksperimentais ketinate nustebinti šioje Tyrėjų naktyje?

Pijus: Šioje Tyrėjų naktyje fizikos bandymus demonstruosime ypatingoje erdvėje – legendiniame ir paslaptingą atmosferą turinčiame kultūros bare „Kablys“. Šiame šou bus demonstruojami patys įdomiausi fizikos bandymai, išradingiausi pačių studentų rankomis sukonstruoti elektriniai prietaisai – „Jokūbo kopėčios“, kuriomis „lipa“ plazma, elektromagnetinis skardinių traiškytuvas, ypatingas vinių „lydytuvas“ ir daug kitų. Čia patys žiūrovai galės išbandyti kasdienybėje veikiančius fizikos dėsnius. Galiausiai, abejingų tikrai nepaliks mėgstamiausiu fizikų skysčiu vadinamas skystas azotas.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »