Fizikos studijos ir tyrimai šioje srityje yra kūrybinis, perspektyvus darbas

Publikuota: 2014 m. birželio 26 d. ketvirtadienis

Fizikos studentė Aušra Gustaitytė sako, jog šiuo metu laboratorijoje praleidžia didžiąją laiko dalį. Savo mokslinius tyrimus ji jau pristatė aštuoniose tarptautinėse konferencijose. Tarp jų Armėnijoje, Ispanijoje, Australijoje. Merginos nuomone, fizikos studijos ir tyrimai šioje srityje yra kūrybinis, perspektyvus darbas. Su juo ji sieja ir savo ateities planus. „Kartais juokauju, kad, kai tik įgysiu daugiau patirties, įkursiu savo laboratoriją“, – šypsosi mergina.

Aušra dar dirba inžiniere Molekulinių darinių fizikos skyriuje. Šių tyrimų metu jai teko įsitikinti organinių molekulių ir nanodalelių sąveikos perspektyvomis. Merginos specializacija – sidabro ir rutenio nanodalelių sintezė, jų optinės, katalitinės savybės, struktūros ir elektrocheminiai tyrimai. Studentė sako, kad vienas iš jos siekių – populiarinti gamtos mokslus. Tai įrodydama ji dalyvavo ir Britų tarybos Lietuvoje rengiamame projekte „Šlovės laboratorija“. Aušra šiame konkurse gavo 15min.lt skaitytojų įvertinimą. Mergina džiaugiasi atradusi save mokslo srityje ir nori motyvuoti moksleivius, kad šie rinktųsi tiksliuosius mokslus.

A. Gustainytė šiuo metu studijuoja fizikos magistrantūrą Lietuvos edukologijos universitete. „Apetitas auga bevalgant“, – šypsodamasi sako Aušra. Jos nuomone, svarbu įgyti praktikos, kad suprastum ir įvertintum, ar studijos tau patinka, kuria linkme jas pasukti, jog pačiam būtų įdomu. Studentė teigia, jog ji patekusi į tų laimingųjų žmonių sąrašą, kurie žino, ko nori. „Įprastai fiziko karjera tokia: gali pasirinkti, ar dėstyti studentams, ar dirbti laboratorijoje. Lietuvos edukologijos universitetas suteikė galimybę ne tik semtis žinių iš puikių fizikos dėstytojų, bet ir tvirtą edukologijos pagrindą, kuriuo „pasinaudojus“ galima drąsiai imti lavinti jaunąją kartą mokykloje“, – džiaugiasi Aušra.

Aušra, baigusi „Santakos“ gimnaziją Vilkaviškio rajone (Pilviškių mstl.), atvyko studijuoti į sostinėje esantį Lietuvos edukologijos universitetą, Skystųjų kristalų laboratorijoje parengė savo bakalauro baigiamąjį darbą. Šiuo metu mergina ruošia magistro darbą. Po sėkmingų magistro studijų baigimo ji planuoja tęsti studijas doktorantūroje. Praėjusį rudenį ji išvyko į Vygo universitetą (Ispanijoje), kur tarptautinėje mokslinėje grupėje (The Colloid Chemistry Group) įgijo neįkainojamos patirties nanodalelių sintezės ir taikymo biosensoriams srityse.

Mergina, pasakodama apie studijas, nepraleidžia progos padėkoti savo darbo vadovams prof. Rimantui Vaišnorui ir dr. Loretai Rastenienei, kurie visuomet padeda ir palaiko ne tik mokslinių tyrimų srityje. Jų dėka Aušra jau antrus metus dirba Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC), Molekulinių darinių fizikos skyriuje.

2012 m. Fizinių ir technologijos mokslų centre Aušra laimėjo Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą praktiką metams, kurioje įgijo patirties nanodalelių taikymo organiniams saulės elementams srityje. „Šiuo metu stengiuosi įgyti kuo daugiau patirties laboratorijoje, atliekant tyrimus nanofotonikos ir elektrocheminės detekcijos srityse“, – sako mergina. Nanofotonika – pagrindinė mokslinių tyrimų sritis, kurioje ji dirba jau ketverius metus ir turi motyvacijos toliau dirbti šioje srityje. Savo tyrimų rezultatus ji pristatė aštuoniose tarptautinėse konferencijose, iš kurių du kartus buvo apdovanota geriausio pranešimo apdovanojimu. „Tokie dalykai džiugina, suteikia motyvacijos ir įkvėpimo kūrybai“, – sako ji.

Anot Aušros, pedagogo darbo jos planuose kol kas nėra, tačiau ji prisimena, kaip po pedagoginės praktikos, kurią atliko Vilniaus licėjuje, ilgai apie tai svarstė. „Manau, kad mokykla ir mokytojai daro didelę įtaką kiekvieno jauno žmogaus apsisprendimui dėl studijų. Mano pasirinkimą lėmė fizikos mokytoja. Ji visuomet sudomindavo gamtos reiškiniais ir skatindavo mąstyti, domėtis, kas vyksta aplinkoje, kurioje gyvename“, – pasakoja studentė.  

Labiausiai merginai mokykloje patiko mokytis matematiką. „Prisimenu, kad dar mokslo metams nesibaigus pasiimdavau aukštesnės klasės vadovėlių ir spręsdavau uždavinius“, – su šypsena prisimena LEU magistrantė. O jau prasidėjus naujiems mokslo metams ji ateidavo į mokyklą su pilnu sąsiuviniu išspręstų uždavinių. „Tada svajojau būti matematikos mokytoja, bet fizika pasirodė įdomesnis ir kūrybiškesnis mokslas“, – prisimena Aušra ir sako, jog pedagogo darbas labai svarbus, nes nuo šių žmonių priklauso ateities kartų karjeros pasirinkimas ir ekonominė padėtis.

Lietuvos edukologijos universitete būsimieji fizikai ir fizikos mokytojai gilina fundamentaliąsias fizikos žinias, susipažįsta su šiuolaikinės fizikos, tiriančios visatos sandarą nuo elementariųjų dalelių iki galaktikų, pasiekimais, tobulina informacinių technologijų įgūdžius, kuriuos taikys fizikoje, astrofizikoje ir kitose studijuojamose disciplinose. Drauge įgyjamas dalyko pedagogikos, fizikos bakalauro laipsnis ir pedagogo kvalifikacija. Baigusieji gali dirbti gimnazijose ir progimnazijose, vidurinėse mokyklose, neformaliojo švietimo įstaigose, informacinių technologijų įmonėse. Įgytos fizikos ir edukologijos žinios leidžia pasirinkti gilesnes studijas fizikos ar edukologijos magistrantūroje.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »