Fizikos studijos ir tyrimai šioje srityje yra kūrybinis, perspektyvus darbas

Publikuota: 2014 m. birželio 26 d. ketvirtadienis

Fizikos studentė Aušra Gustaitytė sako, jog šiuo metu laboratorijoje praleidžia didžiąją laiko dalį. Savo mokslinius tyrimus ji jau pristatė aštuoniose tarptautinėse konferencijose. Tarp jų Armėnijoje, Ispanijoje, Australijoje. Merginos nuomone, fizikos studijos ir tyrimai šioje srityje yra kūrybinis, perspektyvus darbas. Su juo ji sieja ir savo ateities planus. „Kartais juokauju, kad, kai tik įgysiu daugiau patirties, įkursiu savo laboratoriją“, – šypsosi mergina.

Aušra dar dirba inžiniere Molekulinių darinių fizikos skyriuje. Šių tyrimų metu jai teko įsitikinti organinių molekulių ir nanodalelių sąveikos perspektyvomis. Merginos specializacija – sidabro ir rutenio nanodalelių sintezė, jų optinės, katalitinės savybės, struktūros ir elektrocheminiai tyrimai. Studentė sako, kad vienas iš jos siekių – populiarinti gamtos mokslus. Tai įrodydama ji dalyvavo ir Britų tarybos Lietuvoje rengiamame projekte „Šlovės laboratorija“. Aušra šiame konkurse gavo 15min.lt skaitytojų įvertinimą. Mergina džiaugiasi atradusi save mokslo srityje ir nori motyvuoti moksleivius, kad šie rinktųsi tiksliuosius mokslus.

A. Gustainytė šiuo metu studijuoja fizikos magistrantūrą Lietuvos edukologijos universitete. „Apetitas auga bevalgant“, – šypsodamasi sako Aušra. Jos nuomone, svarbu įgyti praktikos, kad suprastum ir įvertintum, ar studijos tau patinka, kuria linkme jas pasukti, jog pačiam būtų įdomu. Studentė teigia, jog ji patekusi į tų laimingųjų žmonių sąrašą, kurie žino, ko nori. „Įprastai fiziko karjera tokia: gali pasirinkti, ar dėstyti studentams, ar dirbti laboratorijoje. Lietuvos edukologijos universitetas suteikė galimybę ne tik semtis žinių iš puikių fizikos dėstytojų, bet ir tvirtą edukologijos pagrindą, kuriuo „pasinaudojus“ galima drąsiai imti lavinti jaunąją kartą mokykloje“, – džiaugiasi Aušra.

Aušra, baigusi „Santakos“ gimnaziją Vilkaviškio rajone (Pilviškių mstl.), atvyko studijuoti į sostinėje esantį Lietuvos edukologijos universitetą, Skystųjų kristalų laboratorijoje parengė savo bakalauro baigiamąjį darbą. Šiuo metu mergina ruošia magistro darbą. Po sėkmingų magistro studijų baigimo ji planuoja tęsti studijas doktorantūroje. Praėjusį rudenį ji išvyko į Vygo universitetą (Ispanijoje), kur tarptautinėje mokslinėje grupėje (The Colloid Chemistry Group) įgijo neįkainojamos patirties nanodalelių sintezės ir taikymo biosensoriams srityse.

Mergina, pasakodama apie studijas, nepraleidžia progos padėkoti savo darbo vadovams prof. Rimantui Vaišnorui ir dr. Loretai Rastenienei, kurie visuomet padeda ir palaiko ne tik mokslinių tyrimų srityje. Jų dėka Aušra jau antrus metus dirba Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC), Molekulinių darinių fizikos skyriuje.

2012 m. Fizinių ir technologijos mokslų centre Aušra laimėjo Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą praktiką metams, kurioje įgijo patirties nanodalelių taikymo organiniams saulės elementams srityje. „Šiuo metu stengiuosi įgyti kuo daugiau patirties laboratorijoje, atliekant tyrimus nanofotonikos ir elektrocheminės detekcijos srityse“, – sako mergina. Nanofotonika – pagrindinė mokslinių tyrimų sritis, kurioje ji dirba jau ketverius metus ir turi motyvacijos toliau dirbti šioje srityje. Savo tyrimų rezultatus ji pristatė aštuoniose tarptautinėse konferencijose, iš kurių du kartus buvo apdovanota geriausio pranešimo apdovanojimu. „Tokie dalykai džiugina, suteikia motyvacijos ir įkvėpimo kūrybai“, – sako ji.

Anot Aušros, pedagogo darbo jos planuose kol kas nėra, tačiau ji prisimena, kaip po pedagoginės praktikos, kurią atliko Vilniaus licėjuje, ilgai apie tai svarstė. „Manau, kad mokykla ir mokytojai daro didelę įtaką kiekvieno jauno žmogaus apsisprendimui dėl studijų. Mano pasirinkimą lėmė fizikos mokytoja. Ji visuomet sudomindavo gamtos reiškiniais ir skatindavo mąstyti, domėtis, kas vyksta aplinkoje, kurioje gyvename“, – pasakoja studentė.  

Labiausiai merginai mokykloje patiko mokytis matematiką. „Prisimenu, kad dar mokslo metams nesibaigus pasiimdavau aukštesnės klasės vadovėlių ir spręsdavau uždavinius“, – su šypsena prisimena LEU magistrantė. O jau prasidėjus naujiems mokslo metams ji ateidavo į mokyklą su pilnu sąsiuviniu išspręstų uždavinių. „Tada svajojau būti matematikos mokytoja, bet fizika pasirodė įdomesnis ir kūrybiškesnis mokslas“, – prisimena Aušra ir sako, jog pedagogo darbas labai svarbus, nes nuo šių žmonių priklauso ateities kartų karjeros pasirinkimas ir ekonominė padėtis.

Lietuvos edukologijos universitete būsimieji fizikai ir fizikos mokytojai gilina fundamentaliąsias fizikos žinias, susipažįsta su šiuolaikinės fizikos, tiriančios visatos sandarą nuo elementariųjų dalelių iki galaktikų, pasiekimais, tobulina informacinių technologijų įgūdžius, kuriuos taikys fizikoje, astrofizikoje ir kitose studijuojamose disciplinose. Drauge įgyjamas dalyko pedagogikos, fizikos bakalauro laipsnis ir pedagogo kvalifikacija. Baigusieji gali dirbti gimnazijose ir progimnazijose, vidurinėse mokyklose, neformaliojo švietimo įstaigose, informacinių technologijų įmonėse. Įgytos fizikos ir edukologijos žinios leidžia pasirinkti gilesnes studijas fizikos ar edukologijos magistrantūroje.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »