G. Steponavičius: Lietuvos mokiniai pagal užsienio kalbų mokėjimą – prie Europos pirmaujančiųjų

Publikuota: 2012 m. kovo 27 d. antradienis

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pasveikino Vilniuje vykstančio Frankofonijos kongreso dalyvius.

Savo kalboje ministras pabrėžė, kad Lietuva pagal mokinių daugiakalbystę priklauso prie Europos pirmaujančių šalių – greta gimtosios mokosi ar jau moka dvi užsienio kalbas. „Daugiakalbystė Lietuvai, kaip ir kitoms Europos Sąjungos šalims, turi ne vien praktinę reikšmę - sudaro reikiamas sąlygas mokymuisi ir darbui Europoje. Pirmiausia, ji nepaprastai svarbi visų europiečių socialinei bendrystei, taip pat kuriant europinės tapatybės jausmą. Gebantys vartoti kalbas darbuotojai – tai šalies turtas, veiksnys, patrauklus užsienio investicijoms. Todėl užsienio kalbų mokymo plėtojimas ir stiprinimas – viena iš Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ įgyvendinimo krypčių,“- sakė G. Steponavičius.

Ministras pažymėjo, kad bendros ministerijos, Prancūzijos ambasados Lietuvoje, Prancūzų instituto, mokyklų ir savivaldybių pastangos ir kryptingas bendradarbiavimas padėjo sustiprinti ir išplėsti prancūzų kalbos mokymo galimybes. Sėkminga Prancūzų Instituto ir Švietimo ir mokslo ministerijos projekto EMILE-klasė (integruoto dalyko ir kalbos mokymosi) plėtra per kelerius metus lėmė prancūzų kalbos mokymąsi V ir VI klasėse pasirinkusių vaikų skaičiaus padidėjimą.

Taip pat šiuo metu įgyvendinamas ESF projektas, skirtas dalyko integracijai su prancūzų kalba. Numatoma, kad 65 mokytojams bus suteikta integruoto dalyko ir prancūzų kalbos mokymo kvalifikacija, bus parengta su prancūzų kalba integruotų 140 įvairių dalykų modulių, kurių galės mokytis apie 900 mokinių.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »