Impaktiniai krateriai – išskirtinės kosminės kilmės geologinės struktūros ir kartu geologinės istorijos liudininkai. „Kitų šalių patirtis rodo, kad neretai impaktiniuose krateriuose slypi naudingų iškasenų talpyklos, jie taip pat dažnai būna ir patrauklūs turizmo bei geologijos mokslo populiarinimo objektai, todėl labai svarbu ištirti ir sužinoti, ar mūsų šalyje meteoritai yra palikę tokių pėdsakų“, – sakė aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

Lietuvoje iki šiol nustatyti tik du – Mizarų ir Veprių – palaidoti impaktiniai krateriai. Jie surasti prieš 40 metų. Mūsų šalyje neatrastas nei vienas žemės paviršiuje kvartero amžiaus nuosėdose esantis impaktinės kilmės krateris. Taip gali būti dėl geologinės sandaros ypatumų, nes Lietuvos teritorija pasižymi stora kvartero danga ir impaktinės kilmės kraterius sunku atpažinti ir galima supainioti su kitokios kilmės įdubomis. Tam būtini išsamūs geologiniai tyrimai.

Įgyvendindami projektą Lietuvos geologijos tarnybos specialistai siekia surinkti kuo daugiau informacijos apie jau atrastus kraterius ir aptikti kitus galimus kraterius, juos ištirti ir aprašyti. Geologiniai objektai – įdubos – buvo pasirinkti pagal specialistų surinktą informaciją vykdant kitus geologinius darbus ir atsižvelgiant į gautus pranešimus apie ypatingas paviršines geologines struktūras. Tirti pasirinkti Kaukinės ežeras (Kaišiadorių r.), Jokimo duobelė (Utenos r.), Skaudvilės įduba (Tauragės r.), Misiūniškio duobelė (Rokiškio r.), Neciūnų įduba (Biržų r.), Lausgenių „velniaduobė“ (Trakų r.), Mačiukų pelkė (Plungės r.) ir kt. Šiose įdubose atlikti gręžimai, grunto, žiedadulkių bei sporų, rastų grunto mėginiuose, tyrimai.

Pavyzdžiui, Skaudvilės įdubos (Tauragės r.) kilmė buvo tiriama atliekant elektros tomografijos tyrimus, matuojant gruntinio vandens lygį įduboje ir laboratoriniu būdu tiriant paimtus dugno uolienų mėginius. Pirminiais tyrimo duomenimis ši įduba yra ne impaktinės kilmės, o ledyno suformuota reljefo forma. Kaukinės ežeras (Kaišiadorių r.), apie kurį surinkta geologinė medžiaga dar analizuojama, sisteminama, labai primena smūginio kraterio struktūrą. Vietos gyventojai apie šios įdubos kilmę sukūrę daug legendų ir pasakojimų.

Jokimo duobelė (Utenos r.) – tai ovalios formos dauba, taip pat panaši į meteoritinį kraterį. Atlikus dumblo mėginių analitinius tyrimus buvo nustatyta, kad nuosėdos Jokimo dauboje pradėjo kauptis apytikriai prieš 8 tūkst. metų. Tai rodo, kad dauba – labai jauna įduba. Dėl jos kilmės geologai nesutaria, todėl būtini papildomi tyrimai.

Tikimasi, kad užbaigus Lietuvos geologijos tarnybos įgyvendinamą projektą ir atlikus būtinus tyrimus pavyks nustatyti ir aprašyti naujus smūginius kraterius, kurie bus įtraukti į geotopų sąrašą. Jei bus įrodyta kitokia tiriamų daubų kilmė, tai taip pat bus labai vertingi tyrimų duomenys. Visi duomenys bus apibendrinti, susisteminti ir prieinami geologinės informacijos vartotojams ir visuomenei.