„Hitachi“ ir Tokijo technologijų instituto organizuojamuose kursuose – daugiau nei 200 dalyvių

Publikuota: 2013 m. spalio 15 d. antradienis

Kauno technologijos universitete (KTU) prasidėjo intensyvių mokymų kursas, skirtas tobulinti branduolinės energetikos pramonės specialistų gebėjimus. Tai pirmasis tokio pobūdžio mokymų kursas Europoje. Mokymai vyks spalio 14–18 dienomis, juos ves lektoriai iš „Hitachi“ kompanijos ir Tokijo technologijų instituto.

Šis mokymų kursas rengiamas KTU, tačiau jis nėra skirtas tik šio universiteto studentams ar dėstytojams. Kursuose užsiregistravo daugiau nei 200 branduolinę energetiką, fiziką ir kitas disciplinas studijuojančių studentų bei branduolinės energetikos srityje dirbančių mokslininkų iš įvairių institucijų.

„Mes labai tikime bendradarbiavimo su „Hitachi” ir Tokijo technologijų instituto specialistais sėkme ir branduolinės energetikos srityje įžvelgiame abipusę naudą. Mūsų šalyje trūksta šios srities specialistų ne tik atominių elektrinių projektų valdyme, bet ir valstybės institucijose“, – renginio atidarymo rytą kalbėjo Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Petras Baršauskas.

„Tiek atominės elektrinės statymas, tiek jos valdymas, reikalauja plataus spektro specialių technologijų ir kvalifikuotos darbo jėgos, kurios specializacija būtų šių technologijų valdymas. Mokymasis branduolinės energetikos srityje Lietuvoje dar yra gana problemiškas, todėl tikiuosi, kad šis mokymų kursas padės jauniesiem inžinieriams tobulėti ir specializuotis“, – sakė „Hitachi” kompanijos atstovas Akira Maru.

„Hitachi“ ir „Hitachi-GE Nuclear Energy“ yra sukūrusios ir remia pasaulinės žmogiškųjų išteklių plėtros branduolinės energetikos srityje kursą. Šis mokymų kursas sėkmingai dėstomas Tokijo technologijų instituto Mokslo ir inžinerijos doktorantūros mokyklos Branduolinės energetikos katedroje. Tokijo technologijos instituto studentai gilina savo žinias atlikdami praktiką Tarptautinėje atominės energetikos agentūroje (TATENA) ir kitose institucijose.

Lietuvoje rengiamų kursų tikslas – teikti pagalbą rengiant kvalifikuotus inžinierius, kurių ateityje prireiks Baltijos šalims.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »