ISM Mokytojų universitetas: prognozės ateities mokykloms

Publikuota: 2015 m. spalio 30 d. penktadienis

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas spalio 27 d. pakvietė Lietuvos mokytojus bei mokyklų vadovus į profesinio tobulėjimo seminarų ciklą „ISM Mokytojų universitetas“. ISM specialistai su renginio dalyviais diskutavo apie vadinamosios „Z kartos“ ugdymą, efektyvų tėvų susirinkimų organizavimą bei aptarė ateities mokyklos viziją.

Pastaruoju metu diskusijos, analizuojančios kartų skirtumus tapo itin populiarios. Pasaulinės tendencijos rodo, kad šiuo metu mokyklose besimokantys vaikai ir jaunimas yra kitokie nei buvusios kartos prieš juos. Apie tai ISM Mokytojų universitete gausiai susirinkusius mokyklų atstovus iš visos Lietuvos diskutuoti kvietė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė, atliekanti tyrimus apie kartų skirtumus Dr. Raimonda Alonderienė.

R. Alonderienė pristatydama kartų skirstymo istoriją teigė, kad nors vis dar vieningai nesutariama, kokio amžiaus žmonės priklauso „Z kartai“, pagrindiniais įvykiais, lėmusiais šių žmonių formavimąsi yra laikomi pasaulinės ekonominės krizės poveikis bei vis naujų laisvių įteisinimas. Tai veiksniai suformavę panašias vertybių sistemas, požiūrį, gyvenimo patirtį ir lemiantys atitinkamus kartų skirtumus. Kalbant apie „Z kartos“ vaikus, akcentuota, kad ši karta nematė pasaulio, kuriame nebuvo interneto, mobiliojo ryšio, išmaniųjų telefonų, planšečių, socialinių tinklų, vaizdo žaidimų. Todėl  jie puikiai valdo ar valdys technologijas.

„Kalbant apie kartas svarbu ieškoti ne skirtumų, o sąlyčio taškų, tam, kad galėtume lengviau susikalbėti“, – įsitikinusi docentė.

Jaunoji karta vertina neformalią, žaismingą aplinką, jų dėmesį traukia technologijos. Todėl kalbėdama apie darbą su „Z karta“, ISM ekspertė patarė mokytojams rengti daugiau interaktyvių pamokų, grupinių diskusijų bei įvairiais būdais bandyti įtraukti mokinius į procesą naudojant socialinius tinklus bei išmaniąsias technologijas. 

Antrojo pranešimo metu, ISM Inovatorių bazės vadovas Ugnius Savickas pakvietė dalyvius nusikelti į 2020 metus ir pagalvoti, kaip atrodys ateities mokyklos, kaip bus organizuojamos pamokos ir mokymosi procesas, kas bus kitaip ir kaip palankiau prisitaikyti prie artėjančių pokyčių. „Kalbant apie ateities mokyklas, galime tik nuspėti, kad ateityje viskas bus paremta vis išmanesnėmis technologijomis, dirbtiniu intelektu“, – teigė U. Savickas. Jo nuomone, prognozuojant pažangių mokyklų ateities perspektyvas labai svarbus tam tikrų žmogaus savybių ugdymas.

„Intuicija, kūrybiškumas ir empatija – tai trys kompetencijos, kurių labiausiai reikės žmonėms ateityje. Technologijoms vis judant į priekį, atminties lavinimas tampa vis mažiau vertingas, tad mokykloje reikėtų lavinti vaizduotę bei kūrybiškumą. Tam reiktų keisti tradicinius mokymo metodus, į juos įtraukiant vis daugiau grupinių diskusijų, žinių pritaikymo praktikoje, ar leidžiant mokiniams patiems mokyti vieni kitus“, – įsitikinęs lektorius.

Svarbų vaidmenį ateities mokymosi procese vaidina ir mokymosi aplinka – kuo spalvingesnė ir kūrybingesnė aplinka, tuo mokiniams lengviau įsisavinti ir išmokti reikiamus dalykus. „Reikia įtraukti vis daugiau kūrybiškumo ir inovacijų į mokymosi procesą, apimant aplinką, metodus, santykius ir vertinimą. Skatinkime vieni kitus ir išdrįskime keisti apstingusią, nelanksčią ir nebeaktualią sistemą drąsiau ir sparčiau“, – kalbant apie ateities mokyklą įžvalgomis dalinosi Ugnius Savickas.

Ne mažiau aktualus klausimas mokyklų gyvenime – sklandi tarpusavio komunikacija. Tai apima ne tik sėkmingą bendravimą mokytojų su mokiniais, bet ir mokyklos darbuotojų su mokinių tėvais.

Asmeninio efektyvumo ir komunikacijos temų konsultantas – ekspertas Dr. Džiugas Dvarionas pristatė svarbiausius efektyvaus tėvelių susirinkimo principus. Pasak eksperto, kiekvienam tokiam susirinkimui labai svarbus tinkamas pasiruošimas, dalyvių motyvavimas  ir įtraukimas bei sklandi komunikacija.

„Ruošiantis susirinkimui labai svarbu paruošti jo darbotvarkę, svarbiausius aptarti klausimus bei tiksliai ir aiškiai informuoti tėvus apie susirinkimo laiką, trukmę, vietą bei aktualumą iš anksto. Kaip ir bet kurių kitų svarbių susitikimų metu, labai svarbu valdyti laiką ir moderuoti diskusijas, norint išvengti bereikšmių kalbų ir kuo efektyviau išspręsti pradinius susirinkimo klausimus“, – pasakojo jis.

ISM Mokytojų universitetas – tai tik dalis ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto vykdomų edukacinių projektų. Universitetas siekia prisidėti ne tik prie studentų, tačiau ir prie moksleivių, jų mokytojų ir tėvelių švietimo. Kasmetiniuose nemokamuose ISM Tėvų, Mokytojų ir Moksleivių universitetų seminaruose abiturientai, jų mokytojai ir tėveliai gauna naudingų vadybos, ekonomikos, komunikacijos žinių.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »